Menkas žmogaus mąstymas

Žmogus toks menkas ir pasimetęs savyje, jog tai slėpdamas vaidina stiprų, kad tik niekas net akies krašteliu nepamatytų jo silpnumo. Šis sutvėrimas niekada pilnai neįvertina, ką turi, vis rūstauja ir murma, kad viskas jam negerai, kad jis atrodo, gimė ne toks, koks turėtų, norėtų būti, ir visad kaip taisyklė žavisi priešingai savo turimiems bruožams, dalykams.
Sakysit priešingybės traukia?! O aš atsakysiu: „ Ne! „ Ne priešingybės traukia, tai mes per buki, kad atsigręžtume, atidžiau pažiūrėtume į save ir imtume vertinti ką turime. Ar jau turime ant tiek daug ir per gerai, kad nesugebame to įvertinti ir žavimės kitais, kitokiais, pamiršę save ir savus?!