ten kur retai užsklęstas stiklas pažįstu Moterį su paltu
neapsiūtu netoli pusiau verstu į kitą kalbą
ji apkabina savo krūtį, šit aplink ją daugiau krūtų prabyla
kalba kalba
apkursta visų tarplūpiniai tinklai į lietų išmainyti jos
drumzlėtom rankom
rūkui patvinstant išgriuvo sienos
nepastebėjot, paliko stiklas o nebūta
matau tik paltą pakibusį
dar dabar nuogas ir nuogesnis nepataikaujant
be juostelės tik smena ir kiaurai kadruoja
kokia vertikalė tokia ir moteris – anei vyrui lyginti
durnių eile sustoję pakeltomis vėliavomis
tyla tik moteriai prisiūtame Morzės taške
sagos devynios ir viena antroji mirksniu suskaičiavau kai
išgriuvo visa eilė pasistojusių vėliavnešių ir mane priglaudė
neversta šiltai pašiurpusi jos krūtis