Pasauli mano, mažas, tarsi burbulas,
Gyvenime, išblėsusi aistra,
Ką jūs, aklieji, ryto metą kuždatės
Ties neteisybės ir vilties brasta?
Ką jūs dalinatės prie amžinybės sienos?
Ką jūs aukojate išpuikusiems dievams,
Kurie jus pardavė, kaip sendaikčius, po vieną
Prie koliziejaus keršto vanagams?
Geriau nueikite per aušrą į golgotą,
Kaip fariziejai dykumos keliu
Ir nukryžiuokit nuodėmingą protą
Su užmaršties palaimos vainiku.