Taip visada buvo ir bus

Vėjas pirštų galiukais liečia
Tavo drėgną nosį.
Galbūt jis bando Tave prakalbinti,
O gal tiesiog paglostyt...
Bet argi Tau tai rūpi?
Štai pamatai Tu ją,
Ir pradedi žaidimą.
- - - -
Manai, kad jai šiandieną
Jau bus paskutinioji,
Bet ji kaip karalienė,
Turės Tave po kojom.
Į medį gi nelipsi,
Juk jis Tau - Everestas.
Nepešęs nieko liksi
Iš greito proto testo...
- - - -
Ir štai, vėjas vėl glosto,
O akys ieško
jos
Grakščiosios Karalienės,
Kurios Tau nepagaut.