Lapalių VanagasApsižvalgiau, ar kas nestebi manęs. Tada palindau po dvaro įėjimo stogeliu, dabar būsiu saugesnis nuo smalsių kamynų. Belaukdamas pamačiau tolumoje iš už kampo išlendančius du pareigūnus. Žvilgtelejau į kitą šoną, link manęs ėjo naujoji kaimynė. Ji priėjo.
-Atsiprašau, - kreipėsi i mane, - gal galėtumet padėti mano tevui užnešti sofą į penktą aukštą
-Gerai, - tariau aš jai, žvilgtėlejęs į ateinančius farus.
Aš nusekiau paskui ją iki krovinių furgono. Tada su jos tėvu atsargiai išnešėm sofą iš mašinos. Žvilgtelėjęs į dvaro pusę pamačiau jog pareigunai prieina prie naujosios kaimynės ir klausia:
-Ar nepraėjo čia maždaug dvidešimtmetis vyras, apaugęs barzda, su patinusiomis akimis?
- Na ne, tokio nemačiau, - atsakė kaimynė
- Galvoju, kad gali būti įlindęs į dvarą, - pasakė vienas iš policininkų.
Aš benešdamas sofą link įėjimo, net kruptelėjau, pamatęs kaip du pareigunai įėjo į apgriuvusio dvaro vidų.
–O, dieve, - sumurmėjau aš. - Nikalojus užmuš mane, aš neapsaugojau jo!
Netrukus, vos užnešęs sofą į penktą aukštą, kiek turėdamas jėgų pasileidau begti į dvarą. Šis buvo ne toks jau mažas. Gal Nikalojui ir pavyko kur nors įlįsti, kad pareigūnai nepamatytų. Vos pribėgęs prie ijejimo i dvara, pajutau kažkoki stumimą, lyg kaškas nematomas stovėtu prieš mane ir nepraleistu vidun.
-Kas tai?, - nesupratau aš, nes prieš mane nebuvo nė gyvos dvasios. -Turbut tėvas, - pamaniau. Galiausiai šiaip ne taip, ištrūkęs iš nematomojo glėbio įbėgau vidun.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-07-24 15:11
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-25 20:23
Jop reiks pradeti dirbti prie naujo teksto apie dvi valteles :D
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 23:35
Fantomai, pas mane kantrybės nėra, tačiau kai idėjos liejasi tokiu greičiu kaip sugeba spausdinti pirštai... Tuomet pagalvoji, kodėl gi ne?;)
Lapalių Vanage, mano tekstui iki tobulumo dar toli. Paprastai mano tekstą peržiūriu bent tris kartus, gana dažnai duodu kam nors paredaguoti. Idėją, stilistiką, logines klaidas turėtų tvarkyti bent pora žmonių. Žinoma, čia idealiu atveju. Jei netaisai savo klaidų - negerbi skaitytojo. Jis gali atleisti gramatines klaidas, jei tavo kūrinio geniali idėja. Tačiau dabar jos nėra. Belieka tobulinti atlikimo techniką, nes kitaip būsi nukuolintas. Yra toks geras informatikų posakis RTFM.:] Jį gali rasti mano dienoraščiuose ir berods įvykiuose. Ten sudėti pagrindai. Omnia_mea irgi padirbėjo. Seriją "Šiek tiek apie rašymo praktiką" tęsiu ir dabar paskutinius redagavimus išgyvena nauja dalis. Taigi, jei domina, skaityk. Jei kyla specifiniai klausimai, gali rašyti žinutę. Per skype tikrai nemokysiu. Mokymas yra investicija ir mokytojas tikisi, kad ji atsipirks. Atsižvelgus į tai, kad kiekviena tavo kūrinio dalis yra prastesnė prieš tai buvusią, sakyčiau, kad tavo akcijos rizikingos. Jei bus pažanga per skype vis tiek nemokysiu.:] Nes paprasčiausiai nėra recepto kaip parašyti kūrinį.:] Kažkiek tai yra duota, kažkiek išmokstama. Geri kūriniai pasiekiami tik per darbą, taigi dirbk. Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 20:22
a jo paskaitysiu ta teksta tavo, apie rasymo praktika tikiuosi jis pades man patobuleti nors siek tiek
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 20:13
ST gal pamokintum mane per skype rasimo pagrindu. Butu idomu konors ismokt is talentingo (busimo, o gal jau esancio) rasytojo :)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 19:42
ir iš kur pas šventąjį tiek kantrybės?.. aš matyt akivaizdžiai senstu...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 18:54
CIA TAI SUPER ISTOIJA SEBASTIANAI!!! :DDDDDD
Dabar zinosiu kaip rasyt tobula teksta Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 18:25
Jau aštuoneri metai, kaip Švirgždo miestelio gyventojams ramybės neduoda keisti garsai, sklindantys iš seno, apleisto dvaro. „Ja, ja, Hans, šnele! Šnele! Ja, ja!“ – dažniausiai skamba griuvėsiuose. Kartais pasigirsta ir baisesnių garsų: stenėjimo, juoko. Ramybės neturėjo visas miestelis, nes daugiadecibelis triukšmas pasiekdavo tolimiausius kampelius. Artimiausių namų langai duždavo, atsilupinėjo dažai, eižėjo sienos.
Norėta prakeiktąjį pastatą nugriauti, tačiau vienintelė girtuoklių statybininkų komanda arba iš viso neatsivilkdavo iki dvaro, arba sumaišę adresą su žemėmis sulygindavo kitą namą. Ne kartą kviesti kunigai, ekstrasensai, Malderis ir Skali sakydavo tą patį: „Už tokius pinigus patys vaiduoklius ir išvarinėkite!“ Staiga, vieną naktį nuskambėjus pergalingiems „Pirst, purp, chichichi!“ baimę keliantys garsai išnyko. Liko tik anksčiau minėtieji vokiškieji. Sklido gandai, kad prie to prisidėjo apsinešęs narkotikų prekeivis, netyčiom užklydęs į dvarą... O iš tiesų viskas buvo šitaip, šitaip, va ir va kaip... Prasidėjo ilgai lauktos pavasario atostogos. Lietaus lašai viliojo į lauką pasitaškyti balose. Deja, negalėjau to padaryti: jau mėnuo, kaip niekur negaliu išeiti, jau visas mėnuo, kaip negaliu pasivažinėti geruoju savo senelio dovanotu triratuku, visas mėnuo, kai negaliu pamiklinti kojų į kokį nors praeivį, mėnuo, mėnuo, mėnuo, mėnuo. Mėnuo. Man areštas. Bet aš nekaltas. Niekas man neduoda. Viskas per tą nenaudėlį girtuoklį pasileidėlį išverstakį Nikolajų. Daugiau su juo nesusidėsiu! Gerai, kad su jo draugeliais nėjau per miestą, nes dar ir mane būtų apkaltinę žmogžudyste. Nepavydžiu sau – mane apkaltino išsiprievartavimu. Nepavydžiu ir Nikolajui – sėdi dabar už grotų, nei gryno oro, nei su draugais pasi... et nesvarbu. Ir taip penkiolika metų... O man beliko savaitė ir pagaliau šoksiu pro langą. Į kambario duris kažkas pabeldė ir pasigirdo moteriškas balsas: - Ėėėė... šitas... kaip ten tave? Aaa! Domuk, varau į Kauną pasveikinti pusbrolio su jubiliejum. Nors neprisimenu kodėl jubiliejų sveikinti reikia... Nemėgink eiti į lauką, nes gausi dar pusmetį arešto! - Gerai, mamyte, niekur neisiu, vartysiu porno žurnalus. Kiek laiko gersi? - Šiandien vakare grįšiu, aštuntą nulis nulis. Mama išėjo trenkusi laukines duris. Šios pasipiktinusios tokiu elgesiu užpuolė kelis praeivius, dviratininką, galiausiai sudraskiusios šaligatvio plyteles apsiramino. Pamaniau, kad reikės jas vis dėl to prisijaukinti... Ką man veikti namuose? Pažvelgiau į nutrintus porno žurnalus. Gal nueiti iki kiosko ir nusipirkti naujų? Svarbu, kad kaimynai nepamatytų ir nepastukalintų mamai... Tada šovė geniali mintis! Nepataikė... Todėl nuėjau prie drabužių spintos, kurioje savo rūbus laikydavo prieš du metus miręs tėvas. Užsidėjau jo firminę megztą beretę, apsivilkau jo paltą, juodus batus ir susigūžęs išslinkau į koridorių. Jame nebuvo nė vienos bobutės, kuriai galėčiau parodyti savo daikčiuką, todėl išėjau aukų ieškoti į gatvę. Su šiais rūbais pajutau keistą jausmą – tarsi kažkas nematomas mane liestų. Intymiai. Tuomet plūstelėjo šiluma, nematomos rankos mane apkabino. Pasigirdo tėvo balsas: - Nesuklysk, sūnau, tvirtai laikyk jį savo rankoje! Išėjęs į lauką pamačiau, kad atsikrausto nauji kaimynai. Pamatęs jų dukrą pradėjau varvinti seiles ir kitus skysčius. Blondinė, krūtys kaip arbūzai, o svarbiausia jos buvo keturios! Juosmuo suspaustas kaip skruzdėlės, tikriausiai todėl jos akys tokios išsprogusios. Ji buvo tokia seksuali, kad iš karto supratau, kad ji bordiūrinė dantinė. Reikės kaupti pinigus ne naujam porno žurnalo numeriui, o tam, kad nors vieną kartą apsimokėti už jos paslaugas. Kai priėjau ir pasisveikinau, ji tik linktelėjo galvą ir aš supratau, kad taip apsirengęs aš atrodau kaip neatkreipiantis dėmesio tipinis ekshibicionistas. Patyliukais nuslinkau link krūmų. Prie pat jų buvo dvaras, kuris savo garsais ramybės nedavė visam miesteliui. Čia mirė mano tėvas. Velniai žino, kas jam atsitiko: gal užmušė benamiai, gal partrenkė traukinys... Nors atsižvelgus į tai, kad jį mums atidavė suvyniotą į kompaktišką ritinėlį, tikėtina, jog užgriuvo siena. Ai, dzin, bele man gera iškrypėlio paltą paliko. Man prieš nosį pralėkė kažkur matytas vyras. Supratęs, kad jį mačiau ne porno žurnale buvau šokiruotas. Juk tai Nikolajus! - Nikolajau, sutriau, tai iš kaliūzės pabėgai? - Čia tu... eeee... kaip ten tave? Domce! Atrodai kaip tikras iškrypėlis! – pagyrė mano stilių. - Lendu į tą pastatą, kai kopai praeis pranešk. - Nu, gerai, jeigu jie praeis – pranešiu. Bet jeigu nepraeis – nepranešiu. Apsižvalgiau ar mane kas nors stebi. Tada palindau po dvaro stogeliu ir ėmiau laukti kokių nors aukų. Tolumoje pamačiau iš už kampo išlendančius policininkus. Žvilgtelėjau į kitą šoną. Link manęs ėjo naujoji kaimynė, ne tokia efektinga kaip dukra, tačiau irgi panaši į profesionalę. Ji priėjo. - Atsiprašau, - kreipėsi į mane, - gal galėtum padėti mano tėvui užnešti sofą į penktą aukštą? - Gerai, - tariau aš jai. Nusekiau paskui ją iki krovinių furgono. Tuomet su vos pakrutančiu seneliu pradėjome tempti sofą į penktą aukštą. Mačiau kaip pareigūnai priėjo prie naujosios kaimynės ir paklausė: - Ar nepraėjo čia maždaug dvidešimtmetis vyras, visas apaugęs barzdą, su patinusiomis akimis? - Patinusiomis akimis? – pasitikslino kaimynė. - Taip, - patvirtino pareigūnas, - negi jūs niekada Simpsonų nematėte? - Ne, nemačiau... - Tuomet įsigykite televizorių ir pasižiūrėkite. Policininkai nuėjo į dvarą. - Nikolajus mane užmuš, jei nenunešiu apsisaugojimo priemonių... – sumurmėjau aš. Mečiau sofą ant senuko ir nulėkiau į dvarą. Vos pribėgęs prie įėjimo, pajutai, kažkokį stūmimą. Supratau, kad laiptinėje sutiktas nematomasis nori mane įstumti į krūmus, nusikračiau jo rankų ir įlėkiau į pastatą... Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 15:59
po antros dalies seka 3 skyrius? ar čia jau antros dalies trečias skyrius?
beje, drįsčiau teigti, jog autorius labai neraštingas jaunuolis net tokio ilgio tekste sugebantis padaryti ar ne 17 klaidų. tai neatleistina. reziume po 3 dalių: šlamštas. te nesupyksta autorius, bet šlamštas. ir jei tai bus dar vienas "Namas ant vaiduoklių kalvos" tai bus dar didesnis šlamštas. visi trys tekstai/skyriai/dalys vienas už kitą prastesni ir nesimato jokio progreso (akivaizdu, jog autorius nekreipia jokio dėmesio į komentarus). klaidų devynios galybės, stilius siaubingas, apimtis visiškai apverktina tokio tipo tekstui, viskas sumaltas, sugrūsta, sutrinta ir nutėkšta. idėja: 0/5 (kol kas) perteikimas: 0/5 teksto kultūra: 0/5 viso: 0/5 |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |