Apsivyniosiu radiatorium,
palysiu po kilimu ir
dantų šepetėliu naminio padaro
nušveisiu tinką
palangių dugnų,
uždažysiu nedažais,
įkasiu nekandimais
tai praeities daliai,
vadinamai praeitim,
ir dviračių vėžios ant skruostų ir lupų
neišnyks
netikrumo dažų
tūbelėj aliejuotoj.
Kojų pirštai prie durų
smagiai staktai pamojuos, ir
raktų skylutės pamirksės toms
akims už savęs,
boružių sklandumas,
skardžiabalsis švelnumas,
audringa ramybė,
o man jau ir nebešalta.
x)