Esu tik vėjas

Įsivėliau į medžių šakas,
Apdraskiau pageltusius lapus.
Kaip tikras niekadėjas,
Praretinau gaurus žalius.

Esu tik vėjas –
Jaunas, stiprus ir labai pašėlęs.
Laidžiu sau paišdykaut, pakvailiot,
Mergicom sijonus į orą pakilnot.

Nežiopsok... atlėksiu, apsuksiu ratu,
Pakelsiu ant rankų stiprių.
Suvelsiu, o gal ir sušukuosiu...
Supinsiu kasas beribių svajų.

Esu tik vėjas!
Nepralėksiu pro šalį, nepalietęs skruostų rausvų.
Išbučiuosiu, apkabinsiu ir vėlei paleisiu
Gyvenimu džiaugtis laisvu.