Be poezijos

Neverta aiškintis
Kas dar į kraują srūva
Ir žada ateitį kalbėt.
Kortų kaladėse - karaliai,
Kortų kaladėse- ir tūzai.
Ten aukso daug
Ir rūmais į akis
Begėdiškos svajonės žiūri
Lyg nežinotų
Kas, už ką
Ir kam juos pastatys.

Ne Baltija banguoja...
Mano laikas mintimis,
Sugėręs nuoskaudas ir melą,
Nenori nusilenkti maldomis
Kortų kaladių tūzams
Ir karaliams.
Lig šiol dar vis nenugalėtas
Gyvena, dirba kraujuje -
Tegu labai nedidelis-
Bet vis dėlto poetas.
Devynakės į jo rankas
Jau neįdėsi,
Kortų karaliaus
              arba tūzo
                      ja nemuš.

... Kvailiams išnykus
Ir karaliai miršta,
Užspringę savimi –
Deja, ne rūmais –
Nuorūka
Nuo gatvės pakelta...