Rytai. Vakaras prie jūros

Reikia jūros purslų - kad iš džiaugsmo nusviestų be kvapo,
Sauso kranto, kuriam smėlio kalnas tarytum pilis
Su liauna Nefertite iš karšto egzotiško epo, -
Ten slapta apsvaigintų saldžioji migdolų naktis.

Kad praeiviai linguotų drabužių visokių paradais
Ir skirtingom spalvom jų veidai atspindėtų akis,
O nenuorama saulė aprimtų nustebus be žado,
Kai nuo kokoso palmės nutįs prašmatnus atspindys.

Reikia to, ko nebuvo vaikystės ramiam natiurmorte:
Prie gėlyčių vazelių, žiogų ilgo virksmo  rytais.
Noris kartais aukštesnių natų - nebe piano, o forte -
Iš rimtų Vakarų apsigaubti aikštingais Rytais.