Apie žmogų

Visus jausmus laikyk širdies gelmėj,
Tavo veidas turi skleist ramybę,
Visa, ką jauti, o gal kadais jautei,
Turi likt giliai giliai po amžinybe.
Jausmams šiame pasauly nėra vietos,
Kaip ir draugystei ar prisirišimui,
Tavo veide neturi būti gėdos,
Negali tausot prisiminimų.
Žmogus privalo būti šaltas,
Kaip pabalusi žolė rudens nakty,
Žmogus negali jaustis kaltas
Ir tokio jausmo jis negali nešt širdy.
Širdis kiekvieno mūsų kada nors numiršta
Ir tik bedvasis lieka kūnas,
Kuris jokio jausmo jau nebepažįsta.
Tokiam „kūnui“ sėdinčiam nakty,
Dar kartais kvailos mintys kyla,
Tylioj rugpjūčio pilnaty,
Jis vis dar nori būti žmogumi..