Kąsnis burnoj

Jau rytą atsikėlęs aš tikrai žinojau,
Kad neturėsiu kąsnio savo burnoje.
Ne, juk prieš trejus metus kelionėj
Man taip nutiko, ir žinojau: dar nutiks.

Į sąvartyną aš nėjau, nes nenorėjau
Plastmasės valgyti ir spjaudyti vinis.
Aš dar turėjau atkaklumo, tad kartojau
Veiksmus tokius, kaip prieš trejus metus.

Iš lovos šokau prie artimiausio medžio,
Bet nepadėjo, nes ąžuoliukas tuoj nulūžo.
Į grovį įkritau, ir užmigau saldžiu miegu,
Taip pat, kaip ir kadais ilgoj kelionėj.

Ne, pabudęs ištariau praeinančiai melžėjai,
Ar tiksliau, mintyse plazdenančiam šešėliui.
Ne, juk prieš trejus metus kvailoj kelionėj
Aš taip pasakiau, ir žinojau: man dar atsirūgs.