Kai pavargsiu

Kai pavargsiu eiti, maldausiu sparnų.
Ne baltų, o sidabro spalvos.
Tokios gyvos. Panašios į druskos
Kristalą
Švelniai įsiliejusį kalno kūne.

Kai pavargsiu gyventi
Melsiu  Paskutiniojo teismo
Pasmerkta kad būčiau
Arba išteisinta
Prisikelčiau naujam gyvenimui.

Kai pavargsiu tikėti
Susirasiu savo Dievą.
Jis kažkur tarp amžinybės ir nebūties
Giliai sielos pakrašty.

Kai pavargsiu svajoti.
Užsimerksiu. Apsimesiu, kad nematau.
Tuomet užteks girdėti
Harmoningus širdies dūžius.


Kai pavargsiu mylėti
Plaksiu save erškėčiais
Išpirksiu nuodėmes.
Klaupsiuosi prieš atrastąjį Dievą
Prašydama išrišimo.