Ką veikia šie nepažįstami žmonės ant mano blakstienų? Kodėl žodžiai suryja tylą ir nusižudo atsimušdami į sunkų orą?
Mano garbanos apsivytų žmonių kaklus ir pasmaugtų. Jei tik galėtų. Bet aš tyliu, begarbiai šunsnukiai, atsižymėję gyvenimo kampuose. Neverkiu, kad negertumėt mano syvų į ištroškusias paskalų ausis. Krūpčioju - išgąsdinta nugara virpa lūždama į ašakas. Kuriomis jūs paspringsite.
Dinkite šalin.