Kas yra talentas???

Kiekviena diena atneša vis naujų įžvalgų apie vertybes, žmonės, buitį, pinigus. Vieni žino ko nori iš gyvenimo, kiti tik mano, kad žino, dar kiti tikrai žino, tačiau kiekvienas situacijas išgyvena skirtingai, todėl ir tenka pastebėti, kad vieni turi talentų, bet apie juos nežino, kiti turi talentus, bet sąmoningai jų neskleidžia, dar kiti mano, kad yra talentingi bet kokiai veiklai ir garsiai tai deklaruoja, bet realiai tik daug apie tai kalba, dar kiti tiesiog tikslingai naudojasi savo talentais iš to uždirbdami duonai ir tuo pačiu tenkindami savo asmeninius ir profesinius poreikius. Kiekvienu atveju situacija atrodytų skirtingai. Bet vieną vakarą sėdint kavinėje trumpam akys pagavo vaizdą televizijos ekrane, ten žmonės pasakoja ir demonstruoja savo talentus... banalu... neįtikėtinai kvaila, bet žmonės randa būdą atkreipti į save dėmesį, skleidžia reklamą apie save ar savo veiklą, netgi tokiu būdu ieško pažinčių verslui ar draugystei, o talentais laiko valgio gaminimą, dizaino studijų baigimą ar išgėrus keletą litrų alaus užtraukti lietuvišką dainą... tai tenka susimąstyti, kad vis tik šuo verslo atstovo atėjimas į valdžią yra talentas, o ne tai, kad kažkada visuomenėje žmogus buvo laikomas kaip talentingu ir iškalbingu laidų ir renginių vedėju.  Gal ir galima vien pasiryžimą įvertinti kaip talentą – talentą drąsiai apsikvailinti. Kiekvienas žmogus ieško saviraiškos būdų, net jei ir kitiems tai atrodo kvaila ir nesuprantama, bet juk geriau daryti kažką nors ir kvailai nei nedaryti nieko. Tačiau kasdienybė įtikina, kad talentas jau neturi tos moralinės prasmės, nes žmonės siekia arba tuo pasinaudoti nekorektiškais veiksmais arba apsikvailina, o neretai aukštinamas talentas pasirodo visai nėra talentas. Juk istoriniai šaltiniai byloja visai kitokią sampratą apie talentingus žmones... didieji filosofai, mokslininkai, fizikai, išradėjai, muzikos genijai, tapytojai ir pan. ... visos garsiosios pavardės, kurių mokoma įsiminti jau mokykloje. Tačiau kokie talentai atskleidžiami dabar? O jei ir surandami, kodėl jie slepiami ar tiesiog nustumiami į šalį, kaip ne pirmo būtinumo reiškiniai? Ar šiandien yra vertinamas talentas meluoti, išradingai pavogti parkavimo aikštelės automatą, ar teroristams užgrobti lėktuvą? Juk tai mokslų, praktikos  ir ugdomos patirties padariniai... talentas tai ką žmogus atsineša savo genuose, arba pamato ar pajaučia kitaip nei dauguma, sugeba pateikti, parodyti, pavaizduoti... Taip, talentas yra ugdomas, tačiau turi jau būti žmogaus mintyse.
    Kas dieną tenka stebėti ir jau net nesistebėti tuo, kokį talentą kiekvienas iš mūsų turi... taigi skųstis blogu gyvenimu ir kaltinti dėl visų bėdų valdžios institucijas, gimines, darbdavius, draugus, bet tik jokiais budais ne save, bet kodėl žmonės bijo pažvelgti į save, į savo vidų ir suprasti savo trūkumus, pripažinti juos ir taisyti? Taip, yra problemų, yra sunkumų, yra suvaržymų, bet tai vėlgi talentas išmokti spręsti problemas.
    Dažnai tenka diskutuoti apie meilę, jos galią, jos atradimo džiaugsmą ir praradimo skausmus, bet svarbu tikėti, kad mylėti reikia išmokti, o tai didelis talentas... juk meilė yra žmogui, gamtai, kelionėms, gyvūnams, veiklai ir pan., ji skirtinga, bet visko pradžia būna įspūdis, susižavėjimas, noras būti ten, kur jaučiama trauka, aistra. Ir kodėl nuolat ieškoma talento savo veikloje, juk pirmiausiai reikia atrasti savyje talentą mylėti gyvenimą ir save.