Liūdesio  berniukas

Senam, dulkėtam lyg gyvenimas name
Gyveno berniukas nekentęs savęs
Skandino jis skausmą jūros dugne
Kaip žvaigždės krenta jausmų lietuje

Jo meilė lyg peilis nužudęs visus
Mylėjo jisai tik savo skausmą ir nuodus
Dulkės suardė jo nuostabų veidą
Pražudė jį tarytum velnią

Lyg paskendęs lietaus laše
Jis miegavosi paskutine sekunde
Gulėdamas paskutiniame mirties patale
Užmigo tarytum sapne - sustabdyta laiko tėkmė