Žalčio kerai

Aš-nuvainikuota karalienė,
Jūros krantas man -namai
Milda laimės pagailėjo, deivė.
Ir aštrūs brolių kardai

Jau saulė leidžiasi lėtai,
Bangos nusidažo raudonai,
Už nugaros sūnūs treji..
ir dukrelė- jie visi..

----------------------

Medžių šakos devyniais žalčiais pinasi į plaukus,
Kad visais man amžiais primintų žilvino kerus.. ----

Kraujo skonis man ant lūpų,
Pieno upės tarp plaukų,
O praeivi, kas bebūtų,
Žalčio aš laukiu..

---------------------------

Šią naktį sapnuose tu su manim,
Atėjai žalčiais apjuostas su žaliom akim..
Ir glostai, ir širdį degini ugnim.
Tu ne iš saulės, tu kvepi naktim..

Šaltos lūpos, žalias žvilgsnis,
sustikt ir vėlei skirtis.. -