išsapnuočiau ugnelę bengališką vieną -
už eglutės žaislinės ji tūno:
iš paveikslo pasenusio, saldrūgščio pieno –
iš mažytės tabletės baltumo.
pro keturkampę formą laukimo miražų,
pro lingiuojančią vygę prieš kryžių -
slepės, šaudės troškimai negražūs
kartą dingę, ne kartą sugrįžę,
atšvaitais susipynę ant mylimo žaislo
nesiliaujančios dvikovos vėjų.
buvo visko. dabar nebėra, bet taip keista –
baimės vaikiškos visad ilgėjaus.
Ieškau šios autorės eilėraščių. Nenuvylė eiliukas ir dabartinis, nenusidėta jo kūrimo kanonams. Eilėraštis, kaip ir nuotrauka, nebūtinai privalo turėti veidrodinį tikrovės atspindį.
Taip -patirtis ne ta. Kažin,ar jie žino,kas ta bengališka ugnelė? Saldžiarūgštis pienas vakarais ,kas vygė,kabinama priešais kryžių... Na taip.
Jie ir nesuprato.
Ema, eilėraštis puikus, tiesiog prilipo, atleisk mažvaikiams, čia besiardantiems, jie patys dar vaikystės stadijoje, o kai kurie taip ir neužauga...
Kiekvienas turi savo baimių, aš išsapnuočiau dar kai ką, ir ne viskam pasakyčiau "dabar nebėra". Dėkui vien už tai, kad priminei. Daug ką.
Na taip, ko gero, čia su tuo atrašymu persistengiau..,bet nė trupučio (!) neturėtum ne tik dėl mano, bet apskritai dėl komentarų sukt sau galvos, jeigu supranti, žinai, kad žmogus, parašęs komentarą tavo kūrinio visgi nesuprato, jeigu žinai, kad esi teisi..,BET
aišku, kad kaip ir visi normalūs žmonės, palikdama savo darbelį tikiesi komentarų, tikiesi supratimo ir t.t., bet perskaityk dar kartą visus komentarus ir pasakyk man, drauge, ar nors vienas iš jų buvo iš tiesų apie eilėraštį??
O nebuvo todėl, kad niekas nesuprato.. ką tu čia rašai, kam tu čia rašai.. kūriny jie neatrado ne tik kad savęs, jie čia išvis nieko neatrado, o taip atsitikt galėjo dėl kelių priežasčių:
arba visi mes durniai,
arba tu per sudėtingai,nesuprantamai rašai,
arba tu durnė,
arba tu genijus.
sakyčiau antras varijantas..
Bet čia tik mano ir tik mano vieno nuomonė, o jų, mano drauge, ne tik kad gali, bet ir yra šimtai.. :))
Kas ką turi atrašyt???
juk čia eilius..
pradžia -prisiminimai vaikystės atributų
bengališka ugnelė -tai kas buvo gero,bet tik vieną,,,
Baimės fobijų problyksniai išsakomi po keturių eilučių...Ai NeAiškinsiu
Taip.. pavadinimas - ,,košmarui''... tad atraskim tavo košmarus: pasenęs paveikslas, saldrūgštis pienas ir mažytė balta tabletė. Taip.. sutinkam visi - vaikystė ne iš maloniausių.., o jei rimtai, ko gero, būsiu nesupratęs eilėraščio ir, manau, ne aš vienas. Aš aišku suprantu jį elementariai, BET
neatrandu jos esmės, prasmės... rašai ''košmarui''. OK. Gal malonėtum pasakyt, ką jis tau turėtų atrašyt?:D
o šiaip tai logiška išvada, ko gero: vaikystė nors ir kartais baisi, neužtikrinta ir t.t. tačiau visada nostalgiška ir truputuką idealizuota..
iš tikro, koks skirtumas tos žvaigždutės - juk turit fanų. geras eilius, man limpa. slepės - slėpės? linguojančią? rašau klaustukus, nes gal yra ir lingiuoti.
Nusispjauk į tuos vertinimus. Čia gi ne ta vieta, kur būtina kažką įrodyt kovojant. Svarbu, kad Tavo eil. tikrai skaitomi ir (svarbiausia) laukiami, nei kai kurių , penketais įvertintųjų. Kad ir šis eil. - rašykų "talentams" dar labai toli toli iki tokio aiškaus, tikslaus ir poetiško kalbėjimo:)
rašau apie vaikystės košmarą,o pavadinimas proto bokštams nedera:DDD
Eilius nesuvoktas ir kaip anksčiau sakydavo: neturi prie prisikabinti,prisikabink prie troleibuso".