Rašyk
Eilės (73825)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 32 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Saulėta karšta diena. Mes gulime po medžiu. Žiūrime į lapus, klausomės vėjo.
Aš, nedidelio miestelio varpininkas, ir Nežmogis - tiesiog mano naujas pažįstamas.
Nežinau kiek laiko mes tylime, aplamai nemėgstame kalbėtis.
Nebent tada, kai man gimsta kokia nauja mintis, ir tarsi tirpsta iš noro būti garsiai pasakyta, kad ją aiškiau suprasčiau, nors pilną ir skylių. Lyg vienas mūsų būtų mokinys, o kitas – mokytojas, toks ypatingas buvo mūsų bendravimas. Dažniausiai jo žodžių nesuprasdavau, mano suvokimą lydėdavo prastas rezultatas, lyg sapno aiškinimasis; tačiau aš galėdavau nejudėdamas gulėti net keletą valandų, kad klausytis jo keisčiausių atsakymų.
Imkime vieną paveikslą:
- Žmogumi juk gimstama. Ištikrųjų. - Po ilgos tylos prabylu aš, - nereikia daug galvoti. Žmonių gi švaizda vienoda, - sakau gulėdamas ant nugaros, po to, kai ne vienas pilkas debesis praslenka virš medžių viršūnių.
Vienok, tie debesys galėtų susidrumsti, kai šakos įsmenga, panyra, jausdamos šaltį.
- Tai todėl, kad savo tobulą išvaizdą atsineši iš gamtos motinos. Toks ir lieki, kaip gimei. Pavidalai kieti, jie ne debesys. - Nežmogis ieško reikiamų žodžių, tai akivaizdu. - Tik viduje kažkas keičiasi. Auga į aukštumą, tolimą visatą, groja harmonijoje, o kartais krenta į apačią, pačią juodžiausią bedugnę, vienu metu atrodo tobula-netobula...
Nors tuo metu žvelgiu į dangų, matau jame gyvena dalis manęs, mano suvokimo.
Tariau jam:
- Tu matai tą šviesą?
Girdžiu:
- Kai dienos juodėja, mintys sunkėja, viskas kartėja, žmonės liaujasi teikti vieni kitiems džiaugsmą. Atsiranda gyvenime bjaurumas, ir visų kitų žmonių engimas, visko, kas yra kitų-jų.
Atsisuku į jį, beveik snūduriuojantį.
Mes tįsome žolėje, žvelgiame į debesis, jie slinka vienas paskui kitą. Tai ta akimirka, kurią dievinu. Laikas, skirtas man, kada jo minčių pasaulis įsileidžia mano pasaulį.
- Žmogus - yra teorija, - jis tęsia. - Mokslas, kurio nesuprantu, nesuvokiu. Nemėgstu.
- Nenori būti žmogumi?
Atsimerkia atsisukęs į mane.
- Taip, nenoriu.
- Bet klaidinga būtų manyti, kad žmogus, tai kažkas betiksliška, - paprieštarauju. - Tarsi nieko nepatiri, gyvendamas su kitais žmonėmis?
-  Atrodome kaip žmonės, - atsakė. - Tokia iliuzija egzistuoja. Aha, - linksmai nusišypso, praveria burną.
Nežmogio akys atrodo pilkos, lyg veidrodžiai į viršų. Jo kūnas vos matomas, persisunkęs žemės kvapu, tarsi žaliuoja, stiebiasi, auga, užstoja debesį. Akimirką susigūžiu ir nebenoriu daugiau jo matyti.
Bandžiau Nežmogį suprasti, viduryje savo tamsybės. Lyg tyčia niekas į galvą nelindo, joks kitas klausimas. Pagalvojau, kad jo ir mano jėgos yra nelygios. Staiga suvokiau, kad kalbamės apie santykį kūno ir sielos, kas niekados nebus suprasta iki galo - gyvą orą, saulę, visus savo troškimus, savo jėgos turinį, todėl kalbėti neprivalau.
Atsistoju ir neatsisukdamas patraukiu į atgal į savo varpinę. Artėjo vakaras. Manęs laukė pilna aikštė žmonių, prie bažnyčios kapinėse. Kažką laidojo, kūnas buvo uždengtas nepermatomu audeklu, aplinkui raudojo senos moterys, verkė vaikai, visų veidai bylojo apie netektį.
2009-07-05 21:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-13 21:10
diukasniukas
Šitas turiu šiokių tokių nihilizmo ar anomijos bruožų; bet tik šiokių tokių. Neišvystytų. Nežmogio dialogas tikrai būtų kietas, jeigu jis bandytų kažką pakeisti savo jaučiamą tuštumą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-08 12:40
Varinė Lapė
Reikėtų, labai reikėtų "šlifuoti".
Nelengva ir man suprasti, gali būt dėl to, kad lapė nelinkus apie egzistenciją mąstyt. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-06 11:15
EyesTrueDe_Lies
Vieniems tekstas lėkštas, kitiems jau per gilus... O aš nieko nenorėjau pasakyti apimta įkvėpimo, tiesiog va taip, idėja, Nežmogis. Jis senai mano galvoje.
Norėčiau aš, kaip tu Svolač, sukalt sukalt viską, "atėjau, pamačiau, pasakiau", reikia iš tavęs pasimokinti :)
Na, gal ir nešlifuoju savo tekstų iki galo, nesugebu.
Kada nors jie man padės rimtesniam reikalui, šie etiudai, eskizai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-06 08:39
Svoloč
Tiesą pasakius man nelengva buvo suprasti, nes aš nekasu taip giliai, bet matyt lyrinį herojų kamuoja kažkokie būties, prasmės klausimai. Aš žiūriu paprasčiau - atėjai, pamatei arba tave pamatė, kas, žinoma, man yra svarbiau, ir išėjai.
Paskutinis sakinys galėtų būti apie mane. Norėčiau, kad kas nors raudotų, bet, deja, taip nebus, visi džiaugsis, sakys - ačiū dievui, pagaliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą