lietus,
iš širdies veria
kvadratiniam nespalvotam
dvidešimt ketvirtam kadre,
ant stygų ir
stiklo šukių neišsitaškęs,
rankos raumuo
trukčioja,
į lietaus lašų
tarpus ..
et namukiškas
keistumas
prie sienų prisiglaudę
dienos šešeliai slapstosi..
ir
liepos lietus
ant nupjautos žolės kūnų
taškos -
sušlapo paupio burtai
..
t r u kkk čč ioooj a