Zigmuko odisėja

Štai laiptinėje žmogelis -
Zigmas jis vardu.
Sėdi sau ir plempia alų,
Jam labai graudu.

Jis mokykloj nesimokė,
Gatvėm slampinėjo,
Iš vaikų mobilkas vogė
Ir pardavinėjo.

Vieną dieną ūkanotą,
Kai sėdėjo vienas,
Nusipirko Zigmas šprotų,
Užsigėrė pienu.

Nežinojo Zigmas vargšas -
Taip daryti negerai.
Buvo paskutinis kartas,
Kai jis elgės taip durnai.

Rado kartą Zigmas litą,
Nusipirko bonkę.
Atsibudo kitą rytą
Ir pamatė Zvonkę.

Kad sukliko moteriškė,
Zigmas suurzgė piktai,
Ją nusitempė į mišką -
Ten padarė šalalai.

Vyras buvo pikto būdo,
Zvonkę mušt pradėjo,
Bet vargšelis užusnūdo
Ir neatskėlė.