Paskutinioji diena

Kartais tampa šviesiau.
Mintys dėliojasi taisyklingo kūgio forma.
Lėtai skęstu
Išverktame kūne.
Čia kiekviena ląstelė kvėpuoja tavim
Gyvena tavim.
Lėtai pakylu iš dulkių
Kaip miręs herojus nežinomo autoriaus
Apysakoje

Alsuodama verčiu kūno puslapius
Rankų raukšlėse gimsta
Kubistiškas paveikslas
Be kontūrų.
Neieškau kelių ir pabaigos
Nes vis tiek vieną dieną
Pabusiu paskutiniajame teisme
Kuriame sumokėsiu
Brangiai
Už uždraustus jausmus.
Niekinančius tavo buvimą
Esybę.
Už vergovę kūno malonumams
Ir sielos elgetavimą.

Dievas šalia.
Žmogus šalia. Tik dvasia atsiskyrė.
Klaidžioja pilkos pelėdos pavidalu.
Prakeikia pažemintuosius.
Palaimina nuskriaustuosius.
Visai kaip senoje knygoje miestelio bibliotekoje.
Visai kaip maldoje
Kurią kartojau vakar.