Krenta sniegas ant violetinių kailių
Medžiai siūbuoja nuneša į kitą laiką
Mes prie pilies vienos dvi
Tu skini pirmąją pavasario gėlę
Ją segi į plaukus stingstančius ryto tyloje...
Sniegas permatomas baltas
Miestas... Ramiai kvėpuoja
Mes tuoj susitiksim ir įvyks sprogimas...
Mano širdis apsinuodys, tavoji pasveiks...
Aš viena susmuksiu lietuje miesto aikštėje
Tai bus ruduo... Langas tuščias, be tavo veido.