Man juokinga kai leidžiasi laikas,
Intraveninius skausmo malšinimui,
Tu kaip žgutas man kvapą sulaikęs
Nutyli tai, ko šiandien nežinome.
Ūžia miestas, galvoj ūžia pamazgos,
Aš mazgotė panūdusi svetimo.
Ir prieš miegą nebeseku pasakos,
Tik verkiu to, ką laimė apakino.
Rausta rytmečiai naktys kai skleidžiasi.
Kai glamonių taurė prisipildo,
Suprantu aš kodėl laikas badosi.
Intraveniškai vėl tavim gydausi.