Bokštuos dūžtantys
varpai
įsimena kiekvieno
kurtą raudą
klūpant prie
atvaizdo
tapyto
atbulos adatos galu.
Kiekvenas sergstis
apvaizdos
kuriai aukoja
damą
ir tik bokštai žino
ar ji pikų?...
Iliuzijų pilni
tuštuoliai
pinantys iš voro gijų
sentencijas
dangui
kurių vis vien
negirdi
kurčias Tėvo
žvilgsnis...
Ir tik bokštai žino
kiek sveria
tiesoje
širdis?...