Laimės parduotuvė

Saulė, blunkanti dangaus žydrynėj,
Paukščių čiulbesy pranykstanti tyla,
Aš skęstu pasaulio tamsybėj,
Bet pasirengęs kovoti prieš ją.

Bandau sušukti, bet nevalia,
Šiam garsui perskrosti miesčioniškumo,
Kuris tūno kiekvienam žmoguje,
Esančiam aplink mane.

Tada įsižiūriu į vaiką,
Kuris džiaugiasi kiekviena šiukšle,
Rasta pakelėje,
Tarsi tai būtų talka.

Žvilgsnį pakeri žmogysta,
Sėdinti šalia su buteliu drauge.
Jos išraiška it sako,
Visa pasaulio išmintis  - butelio dugne.

Aidai balsų dviejų merginų,
pasiekia mane ir išgirstu:
“Koks oras šiandien čia gražus,
Tad man taip gera, malonu. ”

Ir netikėtai saulės spindulys,
Atkaklumu įveikęs melsvą šydą,
Paliečia mano veidą ir pakužda,
Kad aš vis dar ne čia…