Klaida

***
  Toj gatvėj glaudžias prostitutės,
  žvelgiu iš tolo, figūra, drabužiai,
atpažinau, aišku, - žmona,
krūtinėj nuvilnijo dužiai.

  Na tu kentėsi... - priėjau:
  „sakykite, prašau man kainą. “
Du šimtai, -  atsisuko ji.
Apsirikau... bet būtų faina...

  Kaip taip galėjau pagalvoti,
  aš apie tikrą savo žmoną?
Na apsinešęs gal per daug, -
ji niekad nepasuks į šoną.

  Ji nėjo ir su niekuo neis.
  Žmona šventa – jinai stebuklas.
Bet piniginėj trys šimtai..?
Užtenka... o koksai jos biustas!..

***