Laukimas

*  *  *  * 
Kažkur giliai, - sielos kampelyj,
vėl nemiga jau laukia ryto.
Viltis apleidus mus namelį,
nežinoma kryptim nuskrido.

Miela, likai tu man skolinga,
net prisminimai jau nuvyto.
Labiausiai spindulėlio stinga,
žvaigždės kuri staiga nukrito.

Gražink, man praeitį, gražinki
svajingą neviltį, švelnumą.
Tikėjimą savim, apginki,
neišsipildžiusių svajų nuogumą.

Miškų ošimą, upės vingį,
kas buvo artima ir miela.
Draugų man juoką sugražinki
ir tik tada paliki vieną.

Kol prarastų svajų upelyj
man praregėjimas dar nenušvito,
kažkur giliai, -  sielos kampelyj
tik nemiga dar laukia ryto... 

*  *  *  *