Begalinėj tuštumoj randu save
palieku savo kūna ir neriu gilyn,
tik ten randu ramybę savyje.
Deguonies trūksta, taip lengviau.
Vandens lašelio, be šito tik trumpam.
Tikėjimas manes neklauso, tai nesvarbu!
Kiekvieną naktį, troškimas pamatyti šviesą,
nepakeičia kitos dienos.
Erdvė svajoms išreikšti, tarytum paukštis
sužeistas krentu žemyn...
Kraujuojančia širdim išgyti,
pavirsti tekančia upe aš noriu.