apskritai autorė neapsisprendus: grąžinki linksmumą, pasiimki linksmumą... bet man patiko prieš tai buvęs komentaras- lyg poeziją būtų įmanoma suprast tiesiogiai:)
Atiduoki manąsias mintis, -
manau, autorė/ius norėjo pasakyti, kad subjektas yra užvaldęs jos/jo mintis ir ji/jis prašo jas atiduoti (nori jį išmesti iš galvos) arba Pasiimki tas mano mintis, man reikia tavųjų, - tiesiog paprastai kalbant , galvok apie mane.. nereikia visko suprasti tiesiogiai
jei būtų įmanoma atsikratyti savo minčių... deja deja... juk ir eilėraštis- jūsų mintys, ne kieno kito... jų neįmanoma atiduot, pasiimt, dovanot. o tai, kas skaudina- laikina... kaip ir viskas:)