Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Lyja. Tu stovi ir žiūri į gatvės žibintą. Po to ima snigti. Suprantama, juk žiema. Šalta. Tu be kepurės, net be kailinių, o kiekvienas kvėptelėjimas iškart virsta smulkiais sniego kamuolėliais. Prisėdi. Imi drebėti, tampi panašus į balandį šalimais. Toks susigūžęs ir vienišas. Vienišas... Žodis atrodo pažįstamas...

  Pro šalį eina praeiviai, nežiūrintys į nieką daugiau nei savo pačių kojas. Kad nesukluptų, aišku. O, jei keli ir pažvelgia vienas kitas, tai aiškiai neslėpdami pasibjaurėjimo, gaila, be jokios šilumos akyse. Jiems - tu toks pats girtuoklis benamis, kaip ir kiti, sutinkami Vilniaus gatvėse. Netgi blogesnis, taip pat ir  už benamį šunį, nors ir šiuos jie mielai gaudo ir kiša į prieglaudas, tikėdamiesi, kad kadanors jų nebeliks.

  Bet, juk žinai, ar ne, kad tu nesi toks koks jie mano esant. Juk paprasčiausiai pasiklydai. Lauke. Laike. Mieste. Juk tu tik vargšas menininkas, kuris pragyvena iš savo piešinių.,, Kodėl man nesiseka-pagalvoji. Kodėl kiti kopijuodami gyvena geriau? “ Tada, beveik puolęs į neviltį, išgirsti:
        -Kadaise man sakė motina, kad yra dalykų, lemiamų ne talento, o atsitiktinumo, ir kad didis žmogus juos priima ir susidoroja, tuomet tampa dar didingesnis.
        -Kaaas, kas čia, -nustebęs paklausi.
        -Neprisimeni, -švytintis padaras valiūkiškai mirkteli.
        -Ne, -tari netvirtai, -tikrai ne, -patvirtini tarytum pats sau, -nors tu man kažką primeni.
        -Gal mūzą, -pasufleravo įgydamas sparnuotą pavidalą.
        -Mūza?! Graikiška? Ta pati kuri įkvepia kurti? Tai juk neegzistuoja, -šneki lyg pats sau, -o jei ir būtų tai kam lankyti mane, nežinomą dailininką?
        -Meno mūzos visada šalia, kai jų kam nors prireikia, -išmintingai taria. Be to, -priduria, -galbūt pernelyg save nuvertini?
        -Ar tik aš ne miręs? -užduodi klausimą lyg sau lyg savo pašnekovei.
        -Iš kur aš galiu žinoti. Gal mes visi mirę? -ji, regis, nebuvo nusiteikusi gilintis į filosofinius klausimus. -Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, tau metas eiti. Juk negali čia kiaurą dieną drybsoti, -lyg tarp kitko pridūrė.
        -O kam? Darbo juk vis tiek nėra. O tu, haliucinacija, dink!
        -Vaje, vaje, - ji palinguoja galva. Kaip negražiai elgiamasi su savo gelbėtojais. Džiaukis, kad aš nepyksiu. O dabar, kelkis ir eik į pirmą kelyje pasitaikiusią cerkvę, ten gausi darbo.

  Nieko tavęs neklausiusi ir nelaukdama atsakymo, ji paglosto tau galvą ir išnyksta.
Tuomet pajauti tuštumą, o gal visumą – iš tiesų, tai net pats nežinai ką. Ir taip kelias akimirkas, gal valandas ar metus- laiko tėkmė nejaučiama. Akimirką, bet tik akimirką, pagalvoji, jog iš tikrųjų esi miręs. Bet būtent tada prabundi.
  Ir vėl tas pats suoliukas, pūga, tokie pat praeiviai. Tik galva, tuščia ir sunki, kaip niekad... Pamažu atsipeikėji. Prisimeni vardus: pirma savo po to tėvų, giminių, draugų. Ir, kad turi, kodėl-neprisimeni, nueiti į cerkvę.

Lėtai atsistoji, vos judindamas sustirusias kojas nueini žemyn gatve ir pamatai cerkvę. Įeini.
        -Ei tu, moki tapyti ikonas? -paklausia popas.
        -Aš? Taip, -atsakai nustebęs.
        -Tada pas mus turėsi darbo, -ir nesulaukęs tavo atsakymo nuveda į salę. -Bet prieš tai reikia sočiai pavalgyti.

Jautiesi laimingas ir, kaip keista, reikalingas kitiems. Pradedi valgyti. Pūga nurimsta ir kažkur horizonte pasirodo saulė.
      - Visas pasaulis  priklauso tau, Menininke, kuris niekada taip savęs nepavadins, -perskaitė mažytė mergaitė ant vaivorykštės.
2009-06-18 18:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-19 19:40
Shaja
Labai ačiū visiems už komentarus. Pilke ir Varine lape, įvardijote pačią didžiausią mano problemą. Dabar teks pradėti ją naikinti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-19 15:05
Sauleta naktis
gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-19 13:07
Varinė Lapė
Taip - dažniausiai prisimeni daug daug veidų, o tik kelis iš jų gali identifikuoti.

Kaip stiklo karoliukai iš vazos išriedėjo Tavasis tekstas.  Negerai - skuba, lekia, nenuosekliai ir neaiškiai žodžiai šokinėja. Tūksta aplinkybių, priežasčių. Daugiau pagražbyliauti, suteikt tekstui ne tokią "kampuotą" formą ir plėtot pradėtą temą mano manymų būtų geras sprendimas. Bet palieku tai autoriaus (ės) valioje. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-18 23:34
Vakar O Gal Užvakar
tiesa - dailininkai pirmiausia atsimena veidus, ne vardus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-18 23:29
Vakar O Gal Užvakar
Ar tik aš ne miręs? -užduodi klausimą lyg sau lyg savo pašnekovei.
        -Iš kur aš galiu žinoti. Gal mes visi mirę? -ji, regis, nebuvo nusiteikusi gilintis į filosofinius klausimus

geras požiūris.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-18 19:07
pilkė
Visai įdomus, nors kažkaip stinga išplėtojimo. Veiksmas lyg ir paskubintas, veiksmai tarsi išnyra iš miglos, ne visada turėdami savo priežastis. Tai trukdo skaitytojui suvesti galus.  Šiaip tekstukas gan pagaulus būtų... Čia tik asmeninė nuomonė. :)

Antspauduoju letena.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą