Rašyk
Eilės (72027)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10316)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2 Skyrius.
                                Kitas asmuo
- Nejaugi buvo taip blogai? - nustebusi dėl mano pasakojimo paklausė Giedra.
- Blogiau, - atsidusau. Net dabar, sedėdama parke ant žolės negalėjau nusiraminti. Giedra šiandien atrodė puikiai. Buvo išsitiesinusi savo juodus trumpus plaukus ir švelniai pasidažiusi veidą. Man ji visada priminė nuo podiumo nužengusią pop žvaigždę ar modelį. Visai kitaip atrodžiau aš...
- Bet juk sakei, jog jis atrodė mielas? - gudriai į mane pažvelgė Giedra, iš kuprinės traukdama kelias skardines sidro, - imk. Padės atsipalaiduoti.
- Tik pasirodė. Juk negaliu vadinti jo mielo, kai jis šitaip pasielgė su manimi, - atsidusau paėmusi skardinę.
- Taaaip... Jis galėjo ir neprunkšti kaip arklys.
- Aš ne tai turėjau omenyje. Tai, kad jis leido keistus garsus dar niekis, palyginti su tuo, ką jis padarė mano rankai, - tarstelėjau, nors pati nežinojau kas erzina mane labiau.
- Na, tikėkis, kad jo nebesutiksi. O gal norėtum? - vėl gudriai šyptelėjo ji.
- Norėčiau tik sumalti jo juodą gyvastį į dulkes. Manau, jog ant rankos liks randas, - susiraukusi pažvelgiau į sutvarstytą ranką, - prisiminsiu jį visą likusį gyvenimą, - suinkštusi gurkštelėjau iš skardinės. Buvo skausminga judinti pirštus.
- Iki vestuvių užgis, - taip pat gurkštelėjo sidro Giedra.
- Ahm... - numykiau pagalvojusi, kad vestuvių gali ir nebūti. Išgėrusios sidrą, dar šiek tiek pasivalkiojome po miestą ir parėjau namo. Mama pasakė, jog gimtadienio proga galiu išplauti indus, bet prisiminusi sutvarstytą ranką persigalvojo ir leido nieko neveikti. Kartais ji mane nejuokais erzina. Kaip galima būti tokiai nerūpestingai tokių metų? Juk jai keturiasdešimt! O ji elgiasi kaip aštuoniolikmetė. Net aš taip nesielgiu! Atsidususi nuėjau į savo kambarį...
- Jūs maži...! - išsprūdo pamačius kaip broliai knisasi po mano daiktus. Išmetusi juos už pakarpos apžiūrėjau ar nieko nepaėmė. Trūko tik saldainių. Ne, ši savaitė man tikrai nesėkminga. Tiksliau savaitgalis. Gal tai dėl to, kad man suėjo aštuoniolika, o aš vis dar neturiu vaikino? Na ir mintys.... Net pati stebiuosi, kad sugebu galvoti tokias nesąmones.
Įsijungiau kompiuterį ir pasinėriau į anime pasaulį. Jei jau negaliu piešti, tai bent jau pažiūrėsiu į paveikslėlius. Gal rasiu ką nors įdomaus. Taip man benaršant, į mano pašto dėžutę atėjo trumpas laiškelis nuo STILL- paskaityk mano blogą. Tai buvo Mija, mano vaikystės draugė. Nusišypsojusi nuėjau į jos svetainę. Ten buvo trumpas BL tipo kūrinys. Šyptelėjusi atrašiau:
(I'm),, Tu kaip visada su savo fantazijom terorizuoji mano galvelę:) „
(STILL),, Nejau neįdomu? O. o“
(I, m),, Įdomu, bet tu galėtum ir geriau. Viešbutis, vardai ir jų tariami žodžiai... Reikėtų gražiau viską pavaizduoti: D“
(STILL),, Bet tada tai būtų labai ilgas kūrinys... Beje, mačiau tavo naujausią piešinį:) Tau vis geriau ir geriau sekasi. Tobulėji ne dienom, o valandom. Kada įkelsi naujų piešinių?:) „
(I'm),, Bet taip sukauktum daugiau dėmesio, būtų įdomiau skaityti. O dėl piešinių... Nežinau kada vėl galėsiu piešti. Susižeidžiau ranką. „
(STILL),, Kas atsitiko? O. o pasakok! „
(I'm),, Dabar neturiu laiko:) atsijungiu. „ Išjungiau internetą, net nesulaukusi atsakymo. Prisiminiau jos atsiųstą naują knygos skyrių ir
pradėjau skaityti. Ši buvo dar geresnė nei Vieno Drugelio istorija. Mija yra tikrai talentinga rašytoja ir kuo toliau, tuo jai sekasi vis geriau. Perskaičiusi tą skyrių griuvau į lovą laukdama istorijos tęsinio. Įsijungusi ausines nuėjau miegoti. Išgerti nuskausminamieji turėjo migdantį poveikį.
Sekmadienis praėjo kaip įprasta. Išsimaudžiusi susidėjau daiktus ir Deimonas nuvežė mane į bendrabutį. Mama labai spyriojosi dėl to, kad aš noriu ten gyventi, sakė geriau išnuomuosianti man butą, bet aš nesutikau. Norėjau būti tarp savo bendramečių. Mano kambariokė buvo trečiakursė, tad beveik jos nematydavau. Jaučiausi taip, lyg gyvenčiau viena. Pasiruošusi rytojui nuėjau miegoti. Bet prieš užmigdama dar spėjau prisiminti tamsuolio savižudžio kvailus prunkštelėjimus ir bandymą mane nužudyti. Nors nusprendžiau apie tai daugiau nebegalvoti, man iš galvos niekaip neišėjo jo nustebęs veidas, kai pasakiau ką apie jį manau. Užmigau šypsodamasi, nelabai suprasdama kas mane taip pralinksmino.
Pirmadienį praktikos mokytojai parodžiusi sužeistą ranką, galėjau nieko neveikti. Tik šiek tiek padėjau kitoms merginoms. Bet nei vienai iš jų nepanorau papasakoti kodėl apvirtau ledo arenoje. O dėl to labai stebėjausi, nes paprastai išpasakodavau viską iki smulkiausios detalės.
- Na, tai kas atsitiko tavo rankai? - paklausė Lina atsisėdusi ant mano lovos. Kambariokės kaip visada nebuvo.
- Nieko baisaus. Tiesiog pargriuvau. Jau pradėjo gyti, tad galiu parodyti... - juokaudama pasiūliau.
- Geriau nereikia, aš katik pavalgiau, - linksmai sukikenusi iš kišenės išsitraukė telefoną, - pažiūrėk. Mielas ar ne?
Iš telefono ekrano į mane žvelgė šviesiaplaukis, aukštas vaikinas. Nebuvo lyg iš kino filmo, bet vis vien gražus.
- Visai neblogas. O ką? - Jis nori susipažinti su tavimi. Beje, jo vardas Kristupas. Tu jam kritai į akį.
- O iš kur jis mane pažįsta? - kiek įtariai pažvelgiau į Liną. Ji amžinai įsiveldavo į keistas aferas...
2009-06-18 12:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-21 22:08
Velyna Giesa
O anime yra įvairių, jums, kaip matau, black shadow in the sky?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-20 17:12
Vakar O Gal Užvakar
anime...............
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą