Ir aš ir tu

Kai lydėsi nublukę dangūs,
Rankos maldai sunertos
Pasikorė šešėliuos.
Ir aš ir tu
Tik nepateisinta viltis,
Numirti rankom susikibus.
Tavo pievoj ganėsi avys,
Numekentais žvilgsniais
Pasitinkančios garuojantį mane.
Ir aš ir tu
Tik mažas nesusipratimas,
Susitikt ten kur nepučia vėjai.
Kai mintys slėpynių žaidė,
Kieti knygų viršeliai
Atspindėdavo alkaną šypsnį.
Ir aš ir tu
Tik dėmė kilime,
Kurį rūgštim išvalė.
Kas iš to Mes?
Visi dievai mums neįtiko,
Metams bėgant išblukom ir nuplikom,
Taip vienas kito nesutikę.