Odisėja

Ar su viltim, ar be vilties,
Nemanote, kad viskas nulemta iš anksto?
Nebūna taip, kad vidury juodos nakties,
Suprantante, kad katiną už ūsų tampot?

Nebūna? Laimės kūdikiai, iš ties...
Nes pasitaiko, kad sustot pradėjęs nebegali,
Tasai, kuris stokojo meilės, rūpesčio, vilties,
Sau skinas per brūzgynus kelią.

Sunkiau – vadinasi, geriau!
Ar būtina tą kryžiaus kelią eiti?
Gal laimė slepiasi arčiau,
Negu suprast mums buvo leista...

Girdėjot, sakė kartą toks Bernardas Šo,
Kad jei ieškoję laimės, rasit ją tarsi senutė akinius ant nosies,
Suprasite, kad ne toli ieškot reikėjo jos,
Kad slėpėsi nenaudėlė pašonėj...

Bet kelias laimės link naudingas,
Kaip Odisėjas, gauni dovanų kelionę,
Nepaisant to, kad nuvilia dažnai,
Nepasakiškas apdaras išpildytos svajonės.