Nakties eilės

Ir vėlgi vakaras, tikriau naktis...
Kada lyg patalas užlieja judrų miestą,
Kurį užmigdo kaip tavas mintis,
Kol saulės spindulių atbus paliestas.

Kai tik dienos balsai panyra tylumon
Ir spalvos nuslenka, palikdamos šešėlius -
Naktis ramybę vėl sulieja visumon,
Kurią diena nutraukia mums tuoj atsikėlus.

Ramybė vakare ateina nejučia:
Bežiūrint filmą ar pavalgius vakarienę -
Už tai dėkoju Dievui paslapčia,
Kad dings trumpam dienotvarkė kasdienė.