*

Bedugnės kraštas šaltas ir niūrus,
Gidės balsas šaižiai glosto sielą.
Žinai, kad negalima grįžti pas savus.
Bedugnės kraštas duoda kelią vieną.

Žiūri į tamsą ir lauki ateities.
Paspyrei akmenį, negavus atsako ryžties.
Ta nežinia vis traukia į save.
Pasiekus dugną nusijuoki ir tiek.