Rašyk
Eilės (73324)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10351)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2. Seserys

-Ar tu išprotėjai?! – suriko Ismenė taip, kad visų aplinkui esančių žmonių akys nuo arenos nukrypo į jas. Šokiruota mergina to net nepastebėjusi, susiraukusi spoksojo į savo seserį.
- Nurimk, aš tik pajuokavau. – atsakė jai Kameron ir nusišypsojo. Ismenės veide nuraibuliavo palengvėjimas. Kuris iškart pasikeitė į įtarumą, kai jos sesuo pradėjo tyliai juoktis savo šiurpiu juoku, kuris niekada nežadėjo ko nors gero.
- Ne, iš tikrųjų aš nejuokauju, - pratarė ji, nepaisant savo žodžių tebesijuokdama. – Aš jau užsiregistravau.
- Ne ne, tik ne tai, - su siaubu sumurmėjo Ismenė. Vieną dalyką ji tikrai žinojo: apsisprendusios Kameron niekaip neperkalbėsi. Jos nuotaika iškart sugedo. Užsimerkusi ir suėmusi galvą į rankas, ji pratarė.
- Čia ne vieta apie tai kalbėtis.
- Ne, čia geriausia vieta. Žinojau, kad tu ... jautriai reaguosi. O namuose būtų per lengva atkreipti tėvų dėmesį.
Kameron nusuko garsumo reguliatorių iki minimumo ir jų kabinoje nutilo muzika ir kitų žiūrovų šauksmai. Seserys buvo Amfiteatre. Apačioje, kovos arenoje,  vyko intensyvus profesionalių gladiatorių susiėmimas. Orą drebino smegenų raukšles lyginanti elektroninė muzika. Gerai, kad jos pinigų turėjo kaip šieno ir galėjo stebėti veiksmą iš privačių stiklinių kabinų, aukščiausiame pastato lygmenyje juosiančių Amfiteatrą. Čia garsą ir vaizdą buvo galima kontroliuoti kaip nori. Kameron jau seniai nebuvo gladiatorių kovose, bet vėl pasižiūrėjusi prisiminė, kad iš tikrųjų nieko neprarado. Pirmą kartą čia nuėjus buvo įdomu. Mirtis ir kitų žmonių kančios turėjo tam tikro žavesio. Tačiau šias laikais jis buvo bebaigiąs išblukti. Lipdami visiems per galvas aristokratai išbandė viską, todėl gyventi pasidarė tikrai nuobodu. Gal dėl to Kameron ir nusprendė suvalgyti vieną jai uždraustą pažinimo obuolį.
Ismenė paniurusi tuštino trečią vyno taurę. Kameron matė kokia ji įsižeidusi ir supykusi. Panašių situacijų buvo pasitaikę ir anksčiau. Kameron praneša apie kokią nors pavojingą užgaidą Ismenei, Ismenė savo susirūpinimą išreiškia pykčiu. Kameron kostelėjo, pamačiusi, kad šįkart priekaištai nepasipils ir pokalbį teks pradėti jai.
-Ismene... Tu žinai, kad man nieko neatsitiks. - pradėjo ji linksmu tonu.
-Ką?!, - vėl suriko Ismenė, tik šįkart niekas iš žiūrovų jos neišgirdo., - Tu ruošiesi į karą! Žinai kiek žmonių ten jau yra žuvę? Ten niekam nerūpi kas tu tokia ir kiek pinigų tu turi. Ar tu bent suvoki kaip tai beprotiška ir pavojinga?!
Kameron ramiai gurkštelėjo vyno ir neskubėdama atsakė:
- Tau niekad nebuvo įdomu prieš ką mes kariaujam?
Ismenei norėjosi gerai papurtyti savo seserį, kad ji nežiūrėtų į šitai taip lengvabūdiškai.
-Absoliučiai ne. Kuo tau netinka „duosim tau viską, tik nekišk nosies ne į savo reikalus“ politika?
-Su pirma dalim viskas gerai, bet to nepasakyčiau apie antrą., - pajuokavo Kameron.
-Nežinau, ką tu sugalvojai, Kameron, nei ko tau reikia armijoj, bet, kad ir kas tai būtų nekeičia fakto, kad tu rizikuoji savo gyvybe. -, pratarė Ismenė jau švelniau.
Kameron atlaidžiai nusišypsojo savo seseriai. Ismenė buvo tikriausiai vienintelis žmogus, kuriuo ji pasitikėjo ir kuriam jautė pareigą informuoti apie savo planus. Ant visų kitų jai buvo nusispjaut.
-Suprask mane, aš tik ieškau nuotykių. -, pasakė Kameron, pastebėjusi Ismenės žodžiuose susitaikymo gaidelę. – Prižadu, kad man nieko neatsitiks, - pridūrė ji dvejodama.
Ismenė papurtė galvą tarsi netikėdama tuo.
-Jei ir liksi gyva, arba net sugebėsi nusigauti į Kitą pusę, žiūrėk, kad niekas iš valdžios to nesužinotų.
Kameron linktelėjo. Su bet kokia opozicija ar nepaklusnumu buvo susidorojama gana veiksmingai.
Išgėrusios likusį vyną, seserys pakilo eiti. Amfiteatre minios susijaudinimas buvo pasiekęs maksimumą. Prieš pat išeinant Kameron ekrane pamatė kaip gladiatorius galiausiai prirėmė savo priešininką prie žemės. Abejingai nusisukusi ji išėjo, nusprendusi nežiūrėti kovos kulminacijos. Mirties ir taip buvo ir bus per daug.
2009-06-12 17:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-26 21:21
Nuar
Nuo pat pradžios buvo jaučiama, kad išbaigtai istorijai nepakaks jėgų sukurti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-07 12:58
Tsuga_phen
Seserų santykiai, charakteriai man atrodo neišbaigti (gal bus detalizuoti vėliau), šalti ir kiek dirbtiniai. Nors  pati istorija rutuliojasi visai įdomiai, mezgama intriga. Lauksiu tęsinio. Man irgi vardas Kameron labai smarkiai išsiskiria. Arba veikėją tokiu vardu reikėjo labiau išryškinti, priversti šokiruoti (kad pateisintų ,,rikto'' buvimą kūrinyje), arba jo atsisakyti. Nors tai smulkmena, lengvai pataisoma tolesnėse dalyse.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-18 23:47
Insanity
Na ką... Žinosiu dabar, ką turiu paaiškinti :) Emocijoms aprašinėti irgi stengsiuosi mažiau teksto skirti. Ačiū už kritiką :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-18 21:20
Tilitė
Šitas gabaliukas visiškai apie nieką. Nepyk :) Jau praeitoje dalyje sužinojau, kad kažkokia kieta mergina eis į karą. Ir tai gali nepatikti jos aplinkos žmonėms. Šiame rašai lygiai apie tą patį. Nieko nesužinojau nei kodėl tas karas vyksta, nei kas ta mergina, – tik jos vardą.

Rašai labai sunkiai. Dialogas perkrautas jausmų apibūdinimais:  „atsakė... ir nusišypsojo... veide nuraibuliavo palengvėjimas... kuris iškart pasikeitė į įtarumą“. Todėl nelieka galimybių skaitytojui pačiam susikurti savo požiūrį į personažą, pačiam nuspręsti, ką Kameron turėjo omenyje sakydama „prižadu, kad man nieko neatsitiks“. Tu iškart paaiškini: „pridūrė ji dvejodama“. Taip net neįdomu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-15 16:50
Weird Star
Mano požiūriu, du teksto gabalėliai, kuriuos jau skaičiau - labai taisytini. Tiek gramatiškai, tiek logiškai, o kur dar būtinas dėmesys personažų charakteriams, ne toks skubrus ir padrikas aplinkos aprašinėjimas ir niekaip nenuvejama mintis, kad visas tas istorijas apie lepūnėles aristokrates mūšiuose ir gradiatorius kažkur girdėjau/skaičiau/mačiau. Dar sunkoka įtikėti, kad pagrindinė herojė tikrai taip nuobodžiavo, kad tikrai sumanė eiti į karą, o ne tapti vampyre-striptizo profesionale ir pan. Taigi - lėčiau, atsakingiau, mesti didesnėmis "porcijomis" (apie tekstą aš čia). Į Sebastiano pastabą dėl ginklų irgi derėtų atsižvelgti - na, nebent tų tradicinių ginklų nebus:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-13 19:41
St Sebastianas
Žiūrau, pastaruoju metu visi maukia vyną. Dvasių vedlės kūrinėlyje viena iš pagrindinių veikėjų prisigėrė, čia sesutės irgi jį gurkšnojo... Na, būkite originalesni. Kodėl tolimoje ateityje negali gerti kokio kitokio brudo?:]
Nieko labai baisaus, pagrindinius man kliuvusius dalykus paminėjo Dvasių Vedlė. Vis dėl to gabaliukas nekabina. Suprantu, kad reikėjo scenos su artimaisiais, tuo pačiu bandant bent šiek tiek atskleisti to pasaulio vaizdą... Bet vis dėl to nekabina. Na, manysiu, kad čia ilgo įdomaus kūrinio nuobodus skyrelis.:) Tikiuosi, kad kūrinys bus įdomus?:]
- Atsižvelgęs į tai, kad planuoji siųsti savo personažą į karą, - tarė St.Sebastianas, švelniai pirštais braukdamas per optinį taikiklį, - jaučiu pareigą įspėti, jog rašykuose yra vienas veikėjas, kuris itin mėgsta kabinėtis prie karų, ginklų, karinės technikos...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 21:03
Insanity
Taip, su skyryba pas mane labai prastai. Aišku ,reikėjo dar peržiūrėti tekstą prieš įdedant čia. Kitą kartą pasistengsiu susitvarkyt su ta nelemta skyryba.
Dėl frazių ,kurias paminėjai man pačiai kilo abejonių, bet nesugalvojau kaip jas pakeisti.
Vardus galvoti tikrai labai sunku, ypač pagrindiniams veikėjams. Tai jau dabar nebekeisiu, kad ir kvailai skamba. Vistiek veiksmo erdvė - ne Lietuvoj.
Ačiū už komentarą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 19:30
Dvasių Vedlė
Gladiatoriai prismeigė prie žemės ir taviškę skyrybą... Kablelius dedi ten, kur jų iš tikro nereikia, o pamiršti ten, kur jie reikalingi. Nepaisant to, įdomu kaip ta lepūnėlė tam kare prasisuks:) Ji labai savim užtikrinta, tikiuosi nebus super-uber karžygė ir neišgelbės viso pasaulio... Na, pagyvensim, pamatysim:)
Tep, dabar keletas kliuvinių mano akims:
suriko Ismenė taip, kad visų aplinkui esančių žmonių akys nuo arenos nukrypo į jas. Nelogiška. Jos gi sėdėjo stiklintoje kabinoje aukščiausiame amfiteatro lygmenyje, taip? Tai kaip jas girdėjo aplinkiniai žmonės, kurie, kaip suprantu, taipogi sėdėjo panašiose kabinose? Na, gerai, tarkim girdėjo jie per garsakalbius, bet iš kur žinojo tada, kas taip garsiai suriko? Ir apskritai, kaip viena mergina galėjo perrėkti įsiaudrinusią minią?:)
Kameron nusuko garsumo reguliatorių Gal čia labiau tiktų "garso reguliatorių", juk taip dažniausiai mes juos vadiname.
Na, dar kliuvo vardas Kameron. Angluose gal jis ir skamba gražiai, bet Lietuvoj... Kameron, nuvesk kalinį kameron! :D
Tai tiek, lauksiu tolimesnių lepūnės nuotykių:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą