Rašyk
Eilės (73344)
Fantastika (2194)
Esė (1496)
Proza (10364)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1113)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 48 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mirganti žvakė nedegė amžinai, geltona liepsna  pamažu artėjo pirštų link, kol galiausiai be skausmo nulaižė juos. Negalėjau dar
Tikėti,  kad įmanoma nejausti fizinio skausmo. Tamsai pakeitus šviesą dar labiau nustebau, nes puikiai mačiau tamsoje.  
Slegianti aplinka skverbėsi vidun. Kambarys, kuriame klūpėjau, daug mažesnis nei prieš tai, bet ant sienų lygiai tokie patys
Išsikišę metaliniai strypai, sužaloję man ranką. Dabar jau aiškiai mačiau, kad tai grotos uždengiančios langus, kurie išryškina
Aiškius tamsos horizontus. Pasirodė keista, kodėl grotos su atsikišusiais metro ilgumo strypais.
Užgęsus žvakei viduje pajutau nerimą ir trauką kuo greičiau dingt iš šios patalpos. Toks jausmas, kad siela nervingai virpėdama
Bando ištrūkti iš kūno. Pirma mintis šovusi į galvą buvo sprukt pro duris, bet viltys išgaravo kai pabandžius jas atidaryti. Galiausiai
Atsidusau stovėdamas prie lango ir gniauždamas delnuose metalinius strypus. Kitoje pusėje tvyrojo tokia tamsa, kad net
Saulės Spinduliai joje paklystų.
-         AAAA... - surikau ne iš skausmo, o tikėdamasis išlieti apmaudą, bet iš kart supratau, kodėl tatuiruotas vyras puolė mane kai kalbinau jį. Vienas intensyvesnis garso virptelėjimas ir mano siela su dvigubu pagreičiu pabandė atsiskirti nuo kūno, o jausmas tarsi tave kas plėšytų į gabalus.
AAAA... – atsimušęs garsas nuo sienų dar ir dar kartą skrodė mane, bet stengiausi nepasiduoti traukai. Galiausiai neatlaikiau ir pasidaviau. Akimirksniu nučiuožiau į kitą kambario pusę ir kurį laiką gulėjau nekvėpuodamas. Jutau kaip kraujas teka iš visų žaizdų kūne, formuodamas balą po manimi.
Durys be garso atsivėrė ir vidun neskubėdamas įėjo Benas. Pro tarpą sklindančiai šviesai pasiekus mano kūną, kraujas palengva pradėjo tekėti atgal.
~ Hari, pažvelk į mane, -  mintimis kreipėsi anksčiau girdėtas balsas.
~ Negaliu. Aš negaliu pajudėti.
~ Tau skauda?
~ Ne.
~ Ir neturėtų, palauk, uždegsiu žvakę.
~ Nereikia žvakės, noriu numirti. Nebekankinkit manęs.
~ Tu gali pasveikti. Bet turi būti tamsoje ir žiūrėti į žvakę. Tavo mintys turi būt laisvos, tada greičiau sugis žaizdos. Šviesa gydo, tačiau ji negali būti intensyvi, kitaip gali žūti. Kai sugis žaizdos tu tapsi tokiu kaip męs.
~ Ką jūs man padarėt?
~ Tau buvo pašalintas gumburas, dėl to tu nebejauti skausmo, kuris slopino visus kitus gebėjimus.
~ Bet man skauda kai girdžiu garsus.
~ Tai ne fizinis skausmas, ateityje jo nejausi, nes išmoksi valdyti naujus gebėjimus.
~ Pasakyk, kad tai sapnas, - Pagaliau išdrįsau pažvelgti į Beną.
~ Ne, tai tikra, tu būsi beveidis. Naujas super karys. – su pasimėgavimu išrėžė Benas.
~ Bet aš to nenoriu. – negalėdamas tuo patikėti sušnabždėjau priglausdamas galvą prie šaltų betoninių grindų.   
Vyrukas uždegė žvakę ir pastatęs šalia manęs buvo beišeinąs iš kambario.
- AAAAA.... – sušukau, tyliai pasisukęs durų link ir pasidaviau garso jėgai, kuri visu greičiu nunešė sielą per kambarį.
Siela garso greičiu atsitrenkė į Beną. Vaikinas nuo smūgio iki pusės sulindo į betoninę koridoriaus sieną, aptaškydamas ją krauju. Koridorius buvo apšviestas daugybės liuminescencinių lempų. Nuo jų sklindanti šviesa pradėjo deginti kūną, skausmo nebuvo tik bjaurus degančios odos kvapas. Priklaupiau, bandydamas įvertinti kurion pusėn skrieti. Bet tą akimirką Benas atsiplėšęs nuo sienos parodė savo galią.
Kairėje rankoje žiojėjo dar viena skylė, nuo ką tik ištrauktos adatos.

Harį pažadino kaukianti sirena, sklindantis garas plėšė sielą nuo kūno. Buvo galima aiškiai matyti kaip ji pakibusi ore. Visos ląstelės pašiurpo. Kūnas negalėjo pajudėti iš vietos, nes buvo keistai pritvirtintas prie metalinio krėslo. Garsui nutilus daktaras Horas uždegė dar penkias žvakes ir pažvelgė į jaunesnįjį pagalbininką.
~ Na ką, vis tik pavyko.
~ Atrodo taip. – nervingai plodamas delnais, mintyse atsiduso Benas.
Atsimerkiau ir nustėrau. Išsigimėliai į visų pirštų panages susmeigė blizgančio metalo smaigus, tvirtai pajungtus prie metalinio vamzdžio. Kelis kartus pabandžiau ištraukti juos, bet kaskart  kūnas sustingdavo.
~ Tai sakai nenori? – prabilo Benas.
~ Patylėk, šįkart kalbėsiu aš. -  smegenyse skambėjo jų balsai. -  Kur norėjai pabėgti?
-         Kuo toliau nuo šios vietos, - kiekvienas išleistas garsas vis giliau smeigė panages ant smaigų.
~ Kalbėk mintimis, nes garsas tau nepadės. Turėtum jausti šiuos smaigus, nes jie surakina tavo sielos galūnes.
-         Pastebėjau, - užsimiršęs išleidau garsą.
~ Duosiu tau laiko pamąstyti, - įjungdamas sireną nusisuko vyresnysis beveidis.

2009-06-12 14:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-06 17:20
Haldir
Man tai kaip tik tas MTSIAUBAS geriausia kūrinio vieta :D

Aj ne, geriausia vieta visgi buvo Siela garso greičiu atsitrenkė į Beną.

Taip lygiai 1240 km/h, joa? :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-16 21:36
Tilitė
Na kam reikėjo taip grubiai ir beprasmiškai tą „mtsiaubas“ per gerklę kišti. Fui...
Iš klaidų: peršoki nuo pasakotojo „aš“ į „Haris“ be jokio perėjimo.
Jeigu rimtai, tai sunku suprasti, kas šiame pasakojime vyksta. Iš tuštumos staiga išlenda seniai pažįstamas Benas. Praeitoje dalyje toks savas lyg ir nebuvo :) Veikėjai pasikalba šiaip, tarsi prie arbatos puodelio, ir pagrindiniam veikėjui (pasakotojui) jau tarsi viskas aišku, iš kur tie beveidžiai ir superkariai. Tikrai minčių turi, tik kai užrašai – pačiam dar kartą perskaityti reikėtų. Ir gal ne kartą. Atpasakoji išorinius vaizdus, veiksmus, tačiau pasakoji pirmu asmeniu ir... jokio tavo – pasakotojo – jausmų ar suvokimų. Negi būdamas Hario vietoje niekuo neabejotum, tik stebėtum aplinką, bet nevertintum? Net ta aplinka – tarsi tavęs visiškai nejaudina, o kitiems veikėjams – tu visiškai abejingas (Vaikinas nuo smūgio iki pusės sulindo į betoninę koridoriaus sieną). Jeigu jau taip nusispjaut į viską, kas vyksta aplink, tai kodėl apie tai pasakoji?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-13 23:34
Valkas
Aha, Aurimai. O paskui į biblioteką ateina dvylikos metų vaikas ir atneša ką tik perskaitytą Kingo "Kūną". "Vaikel, ar ne baisu tau buvo? Ar ne per jaunas dar tokias istorijas skaityt?" - pasiteirauja jo bibliotekininkė. "Kokias istorijas? - nesupranta vaikas. - Šita nuotykių knyga man tikrai patiko...". Va taip ir būna su tuo siaubu. Beje, "Kūne" aš jo irgi neradau, gal būt todėl, kad ten būtent ir buvo iki pažastų apsitaškoma pūvančiais viduriais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 22:30
Aurimaz
Manau, kad kuo daugiau fizinės ir dvasinės šyzos krūvoj, tuo siaubas labiau netenka prasmės. Pavyzdžiui, mano mokytojas Stivenas Kingas, jeigu pastebėjote, siaubą kuria paprastais, kasdieniais žodžiais, kasdienėmis situacijomis. Jeigu jo knygose surinkti visus baisius epizodus ir juos "suekstraktinti" į kuo taupesnęn krūvelę, visa tai neteks jokios prasmės. Kingas taiko paprastą efektą - kasdienėje situacijoje, dažniausiai persmelktoje savotišku grožiu ir ramybe, įpina kelias priešingas frazes, kurios savo prigimtimi lyg ir derinasi prie visumos, tačiau sukuria atstūmimo efektą. Vyras sėdi ant laiptų, liūdėdamas dėl palaidotos žmonos, nuostabiai gražiai leidžiasi saulė. Jis girdi žingsnius, artėjančius iš užnugario. Pažįsta, kad taip vaikščiodavo jo žmona, prisimena visus malonius epizodus su ja. O tada...
- Brangusis, - sako jam padaras.

Na čia savais žodžiais nupasakojau paskutinį gyvūnėlių kapinių epizodą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 16:49
L Lietus
Sekančioje dalyje stengsiuosi mažiau nelogiškumų vartoti. Tiesiog kai rašau labai niežti pirštai ir pradedu spaudyti ne tuos mygtukus. :D

Truputi pabandysiu užbėgti už akių (nesinorėtų viską iš kart ant lėkštės patiekti)

Cackintis? Kuriama armija super karių, kad juos sukurti reikia nuo kažko pradėti ir reikia laiko. Po truputi bandau atskleisti kaip kuriami super kariai ir kokios jų stipriosios bei silpnosios vietos. Kūryba vyksta sklandžiai, tačiau atsiranda vienas kitoks, su kuriuo pastoviai bėdos. Kaip jis patego į super karių veisyklą turėtų paaiškėti ateityje. Pirmoje dalyje buvo šiek tiek apie tai. Norėjau antroje dalyje tai įdėti, bet jūsų komentarai šiek koreguoja mano keverzonę.

Pirmoje dalyje. Tatuiruotas vyras "kalbėjo" Gvaranių kalba. Tai daug maž nupiešia, kur vyksta veiksmas. Prasitarsiu tai piramidė.

O kas tokie beveidžiai, turiu įdėja, bet ji gali pasikeisti:D.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 16:34
Weird Star
Ak štai kaip - siaubas ten užkoduotas buvo:) Saldainiukas.
Kolega Valkai, man šioje dalyje jau lyg ir ėmė rastis ne tokia padrika ir aiškesnė idėja, istorija. Nors tam, kad įsitikinčiau savo teisumu (ar neteisumu), reikėtų perskaityti pirmąją dalį dar kartą. Dėl "naujo super kario" - pamenu, man irgi kiek užkliuvo, gal kiek daugiau ironijos ar buko įtikėjimo reikėjo įberti šitaip herojų pavadinusiam žmogui (Benas jis, atrodo) į jo kalbėseną:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 16:03
Valkas
"Ne, tai tikra, tu būsi beveidis. Naujas super karys. – su pasimėgavimu išrėžė Benas. " Cha cha cha :D

Galiu pasakyt, kad neįtikinama. Tvarkos šitoj daly tikrai mažiau nei praeitoj (manau Weird Star klysta), taip pat nesimato absoliučiai jokio veiksmo, kažkur juokingoj tamsoj tabaluoja tik noras taškytis kraujais ir spjaudytis vaiduokliais. Dauguma veikėjų elgiasi gerokai nelogiškai (pavyzdžiui kokio velnio kiekvieną kartą pavojingą "pacientą" palikt vieną, kad jis susižalotų? Taip pat kam su juo tiek "cackintis"?), tačiau pavyzdžiui dialogai, priešingai nuo jų prasmės, yra. Ir tikrai neblogi. Žinoma, karts nuo karto papuola ir idiotiški tarpai ("Kur norėjai pabėgti?" - tikrai tikslingas klausimas nežinia kur atsiradusiam ir išsigandusiam žmogui), bet ateity būtent juos galima panaudoti kaip didžiausią pliusą.
Daugiau vargiai ką galima pasakyt. Per mažas teksto kąsnis. Patarčiau dėliot rečiau, bet didesnėmis dalimis - gal tada padėtis kiek apsitvarkytų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 15:44
jovaras
Kitoje pusėje tvyrojo tokia tamsa, kad net Saulės Spinduliai joje paklystų. -nelogiška, kaip saulės spinduliai gali pasiklysti tamsoje?
Jutau kaip kraujas teka iš visų žaizdų kūne, formuodamas balą po manimi.
Durys be garso atsivėrė ir vidun neskubėdamas įėjo Benas. Pro tarpą sklindančiai šviesai pasiekus mano kūną, kraujas palengva pradėjo tekėti atgal.-nesupratau sito. tai iš pradžių ištekėjo, bet paskui kraujas grįžo į kūna?
męs- turėtų bŪti MES
dabar apie sielą. iš kur pagrindinis veikėjas suprato, kad tai siela. gal ten koks nors kitas. reikėjo paaiškinti,o ne iš karto rašyti. paskubėta.

IŠVADA. dar daug reikia sėdėti prie kūrinio ir jį šlifuoti:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 15:29
L Lietus
truputi nepavyko MTSIAUBAS pirmose 9 eilutėse suformuot.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 14:51
Weird Star
Na, šis gabaliukas jau kiek tvarkingesnis, nors daug kur dar virpa tarsi ta žvakės liepsna. Truputį šyptelėjau iš detalaus virbų "paaiškinimo".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą