Ilgokai tylėjai. Užeik.
Kadais melavau, jog nelaukiu.
Ir tie vakarai tampa ilgūs
Negirdint beldimo gaivaus.
Esu pasiruošęs priimti,
Prabilti tavąja kalba.
Parodyk akis. Nesimato!
Ugnies, kuria vakar degei.
Taip tyliai rusena iš lėto
Žarijos - juk jos dar liepsnos?
Baltuos pelenuos kyla vėjas
Ir piešia, ir šiaušia sparnus;
Pakyla subjektų kariauna -
Ar leisi man jai vadovaut?
Gyvenimas dabar, ar po mirties? - atsakė.