Obuolių rūgštis naktį šaukia
Išeiti iš namų
Mėnuo šviečia ir žvaigždės
Virš galvos tokios sunkios
Nemąstau ką veiki dabar tu
Kol dairaus surandu
Kol perku
Ieškoti filmo juostos vienam vakarui
Šypsotis nepažįstamam
Užleidusiam eilėje vietą
Tai nuostabi naktis
Kai krepšyje pakelis pieno
Sulčių buteliai
Blizgūs raudoni obuoliai
Ir laikraščio šnarėjimas
Ne mano tai
To svetimo žmogaus
Noriu namo sugrįžt
Kurių man nedavei
Bet lempą degti
Palikau ir stalą
Padengtą
Tik sau
Ir nemąstau ko reikia
Tau