Virš tavęs aukso rūmų
Auksiniai stogai,
Nuolankiai dieną naktį
Tau lankstos tarnai,
Trūksta nebent monumento,
Tavo didybės ekvivalento.
Bet ar tu spindi laime taip
Kaip spindi auksu?
Ar jautiesi pasiekęs saulę,
Kai praeidamas palieki
Vien šešėlių tamsą?
Ar sostas leidžia tau
Šviesius sapnus sapnuoti,
Kai dėl jo teko sąžinę,
Jausmus ir garbę paaukoti?
Auksiniai stogai juk
Uždengia žvaigždes.
Samdyti tarnai
Negerbia tavęs.
Ar buvo verta
To norėti? …