pagalvok

Vanduo sumaišytas su krauju
kury kasnakt aš mintimis geriu
su ta viltim, kad tave dar pamatysiu
ir tavo siela žvilgsniu dar apkabinsiu.
Suterštos mintys, kurias man palikai
nukritęs žvilgsnis sutryptas seniai
aprašinėtos sienos ir laiko trupiniai
atsimerk - dėl ko tu gyvenai...
Ta šypsena, kurios jau nieks nepamatys
atrask svajonių kelią ir niekad juo negrįžk
gal laikas tau atleis, už tai, kad egzistuji
savo gyvenimu pasaulį tik niokoji...