Rašyk
Eilės (73311)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10355)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







MT: Siaubas

Šaltame kambario kampe, apsikabinęs žvakės šviesą, klūpi žmogus. Mirganti šviesa laižo jo nuogą kūną, tačiau įžiūrėti veido linijų negaliu, šviesa tarsi bijodama nesiekia galvos. Pakišu kojas po savimi bandydamas sumažinti nuogo kūno plotą.
- Labas, - Per kambarį nuvilnija aidas.
Nuo garso jis krūpteli ir žaibiškai pasuka galvą mano pusėn, tačiau neatsako.
- Kuo tu vardu? – bandau prakalbinti .  
Jo lūpose tyla, pastatydamas žvakę arčiau savęs pamažu atidengia daugiau kūno, kuris nusėtas tatuiruotėmis.
Galbūt nesupranta mano kalbos? Klausiu savęs, bandydamas prisiminti gestų kalbą.
-         Labas, - Ištariu rankomis žodį ir net nespėjus mirktelėti jaučiu kaip stingsta ką tik į mane mestos žvakės vaškas. Deginantis skausmas susilieja su viską slepiančia tamsa. Akimirkai tampu aklas, ne tiek dėl tamsos, kiek dėl skausmo.
-         Maitei, maitei ... - Žmogus pasislėpęs tamsoje pradeda klykti ir kartoti man nesuprantamą frazę. Oda pašiurpsta, kai pajaučiu, jog jis mane uosto. Pamažu akys pripranta prie tamsos ir prieš mano akis išnyra siluetas. Jis manęs neliečia, bet yra taip arti, kad galiu jausti alsavimą.
-         Maitei, -  Net sudrebu, kai lyžtelėdamas mano lūpas surinka.
Stengiuosi atsitraukti kiek įmanoma toliau. Kelią pastojo aštrus metalinis strypas, sulindęs giliai į ranką ties žastikauliu. Šilti kraujo lašai pabiro ant šaltų betoninių grindų.
-         Atstok nuo manęs, - susiėmęs už skaudančios rankos įsitaisiau kampe prie ventiliacijos angos. Gaivaus oro gurkšnis akimirksniui suminkština protą.
-         Maitei, - tą patį žodį kartodamas vyras prišliaužė prie metalinio strypo, tačiau tik palietęs jį staiga pasisuko į kitą pusę ir dingo man iš akių.
Sucypė vyriai ir kitoje kambario pusėje atsivėrė plačios metalinės durys. Sveikąja ranka prisidengiu akis, nes ryški šviesa užliejo mano vyzdį.
-         Kaip jūs galėjote jį įmesti į tą pačią kamerą su sveikstančiuoju? – piktai rėkė baltu chalatu pasipuošęs vyras. Bet jo lūpos nesujudėjo ir niekaip nesimatė veido linijų.
-         Bet, aš nežinojau...
-         Kodėl čia taip tamsu? – nutraukė ženkliai jaunesnį vaikiną vyras. – Baik inkšti ir uždek žvakę.
-         Tuoj daktare, - griebdamas tą pačią žvakę, kuri prieš kurį laiką nudegino mano pilvą.
-         Nebijok, - kreipėsi į mane vyras, - tave per klaidą ne į tą palatą nuvedė.
Nežinojau, ką atsakyti, nes nesupratau, nei kur aš, nei ką čia veikiu. Paskutinis prisiminimas, buvo iš klubo, kuriame su draugais švenčiau savo bernvakarį. Ir merginą, šokusią man striptizą.
Taip mergina, ji man davė mėlyną piliulę ir liepė atsipalaiduoti. Daugiau nieko nepamenu ir staiga čia. Kas šie žmonės? Kodėl vyras baltu chalatu be veido?
-         Ko jums iš manęs reikia.
-         Mes norime tau padėti. – mintimis su manim prakalbo daktaras.
Kambarys nušvito, uždegus žvakę. Vaikinas lengvu žingsniu prisiartino prie nuogo vyro drebančio kitame kambario kampe, ranka dengdamas žvakę, kad neužgestų.
-         Saugok šviesą, - piktu balsu kreipėsi į mane laižiusį vyrą. Ir tuo pat metu atidengė žvakę, kuri apšvietė jo galvą. Man per kūną perbėgo  šiurpulys, nes jo galvoja visa nusėta taisyklingomis žaizdomis, tarsi kas skalpeliu būtų apipjovęs visą galvą aplink. Visas jo smakras buvo kruvinas ir matėsi, kaip bėga kraujas iš burnos.
-         Ir vėl liežuvį susikandžiojo, Benai sutvarkyk, o aš pasikalbėsiu mūsų ligoniu. – atsisukdamas į mane nusišypsojo daktaras.
-         Ligoniu, aš niekuo nesergu – dar stipriau spausdamasis į kampą surikau.
-         Jūsų ranka visa kruvina, eime su manim užtvarstysim. Jis jums įkando? – Dešinės rankos pirštu mostelėjo link vyro perkreiptu veidu.
-         Ne, užkliuvau už metaliniu stypo, prie sienos. – nepajutau pats, kaip atsipalaidavo visi raumenys, tarsi kas būtų masažavęs mano smegenis.
-         Drąsiau, noriu tavęs atsiprašyti įvyko nedovanotina klaida. Mano padėjėjas galvojo, kad šis kambarys tuščias.
-         Kas tas vyras?
-         Mūsų pacientas, šiuo metu jis sveiksta po operacijos.
-         Bet...
-         Nepergabenkite su juo viskas bus gerai. Benai po to ateik pas mane aptarsime tolesnį jo gydymą. – palydėdamas mane pro duris atsisuko daktaras.
-         Būtinai daktare.
Tik išėjus į koridorių akyse aptemo, kairėje rankoje žiojėjo skylė, nuo ką tik ištrauktos adatos.

Pramerkdamas akis supratau, kad viskas pasikeitė. egalėdamas pajudinti kūno pabandžiau akimis apžiūrėti kambarį, tačiau mano galva buvo stipriai įtvirtinta. Rankos ir kojos prirakintos prie kėdės.
-         Pacientas prabudo.
-         Labai gerai, patikrink jo reakcijas į aplinką.
Prieš mane priklaupė Benas, šviesoje dar labiau išryškėjo dvi akys tarsi plastilinu prilipdytos prie popieriaus lapo. Prožektoriaus šviesele nudegino akies rainelę.
-         Asilai, ką jūs man darot, aš sveikas. Koks dar pacientas, jei tai bernvakario pokštas tai atsiprašau, bet jis jums nepavyko.
-         Pas mus visi ligoniai teigia, kad jie šventieji. – suskambo gydytojo balsas mintyse, - Benai paduok šaukštą, negaliu pagauti gumburo.
-         Kokio gumburo? Ką jūs ten darot? - žvilgteliu kairėn ir nualpstu. Ant stalo kraujo klane guli viršutinė galvos dalis ant kurios dar galiu įžvelgi ryte želės pagalba suformuotą šukuoseną.

-         Vienas, du, trys. Ar girdite mane. – tarsi būgnas suskamba ausyse. Daktaras laikydamas žvakę priešais vedžioja tai į kairę, tai į dešinę. Tamsus kambarys, o nuo šviesos taip gera ir jokio skausmo.
-         Ar aš jau rojuje? – nekantraudamas pažvelgiu į daktarą apsirengusį plastikiniu maišeliu.
-         Ne, mes tave išgydėme nuo skausmo. Ryt galėsi važiuoti namo.
-         Namo, kas tai? – vis garsiau ir garsiau galvoje skamba girdėtas žodis.
-         Benai ir vėl lazeris smegenų žievę būs pažeidęs. – nugirdau paskutines daktaro mintis prieš uždarant plačias metalines duris.  
2009-06-10 13:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-26 21:13
Nuar
Paskutinė eilutė nuskambėjo kaip eilėraščio posmo dalis. Neviltis tokioje situacijoje vaizdingai aprašyta. Visa kita - ne kartą skaityta literatūrinė išmonė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 14:37
Katulis
Man asmeniškai visai nieko :) Nebuvo baisu, bet įdomu.
Ne visas komentatorių įvardytas klaidas aš laikyčiau klaidomis. Manau, kad Strypas neturėtų nustebinti veikėjo tiek, kiek nustebino ką tik prieš tai matyti įvykiai, todėl ir neakcentuota iš kur jis ten išlydo, nes juk koks skirtumas. Dėl neskustos galvos aš irgi pagalvojau, bet juk, gal šonus apskuto, o vidurį šukuosenos paliko, tai ir atpažino :)
Vienas dalykas tik keista pasirodė, gavęs iš  žvakės apanki nuo skausmo, o kai strypas perveria ranką tai nieko baisaus :P
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 12:34
Dvasių Vedlė
Na, prieš mane skaitę jau pasakė viską, ką norėčiau ir aš pasakyti. Norėčiau tik patarti: daugiau koncentruokis ne į veiksmą, kraują, mėsinėjimą ir panašius dalykus, bet į psichologinę kūrinio pusę, į herojaus vidinę būseną, jausmus, emocijas, mintis. Dabar gi praktiškai nėra iš vis tie jausmai įvardyti, neskaitant alpimo ir šiokio tokio išgąsčio:) Kaip ir kažkur žadėjau, skaičiau susikaupusi, bandydama viską įsivaizduoti. Pradžia tikrai gera, sudomino, net gi galima išsispausti kažkokią įtampą, bet po to kažkaip nusimakaluota ne ta linkme...
"Nebent skaitytų depresija sergantis žmogus." Susipažink visų pirma, tamsta, kas tai per liga, tada tik rašyk apie ją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-11 09:49
Varinė Lapė
Jei kūriniui reikia papildomų paaiškinimų ir komentarų, vadinasi jau kažkas negerai. Autorius neperteikė savo idėjos suprantamai, nes visgi skaitytojas nėra toks bukas, bet jei ir intelektualiam ne viskas aišku...
Žinoma, gerai kad yra nuoroda į pratesimą, bet mano nerakinėtoms smegenėlėms vaidenasi, kad kūriniui trūksta vientisumo, tai tarsi fragmentai, kurie sujungti silpnais siūliukais.
Pritariu St Sebastian, kad kita dalis turėtų ateit dar iki skaitytojams pamirštant pirmąją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 23:44
Tsuga_phen
Pritariu St Sebastijano pasisakymams apie nelabai logiškas kūrinio detales. Man be numesto skalpo, pasuktos galvos,žvakės ir kt. nelabai aiški vieta, kaip tas kitas pamėklinis pacientas apuostė pagrindinį veikėją ir palaižė jo lūpas, jei jis buvo nuo jo nutolęs tamsoje (klūpėjo, greta savęs pastatė žvakę).
Jeigu yra gydytojai ir pacientai, kameros - tikiesi beprotnamio arba ligoninės; rinkčiaus pirmąjį, nors nežinau, žiūrėsim. Visai įdomu, klaidas reiktų pataisyti, intrigos daugiau nepamaišytų - kol kas įprastas mėsinėjimo siaubiakas. Frazė ,,išgydėme nuo skausmo'' man tarsi ir vinis sekančiai daliai. Lauksim.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 21:49
Insanity
Prasidėjo tikrai šiurpiai. O toliau nelabai supratau ,kas vyksta, šiek tiek trūksta konkretumo. O geriausia vieta tai "žvilgteliu kairėn ir nualpstu". Va kai pirmu asmeniu pasakojama apie nualpimą ,tai rodo rašymo talentą :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 21:03
St Sebastianas
Na, o tamsta kaip matau skaito, bet nesupranta kas parašyta.
Viskas, ką tu parašei gali būti: strypai palatose (kalėjimo kamerose, rūsiuose ar kas ten bebūtų, lazeriais pakepintos smegenys, nedepiliuotos kojos ir snarglėtos nosys. Viskas gali būti kūrinyje. Tačiau autorius (taip, čia apie tave kalbu) turi pateikti taip, kad tai atrodytų tinkama.
Atėjo Robinas Hudas, išsitraukė kulkosvaidį ir suvarė visą dėtuvę į šerifą. Kažkas nelimpa?
Atėjo piktasis kiborgas, kūrėjo pavadintas Robinu Hudu, išsitraukė kulkosvaidę ir suvarė visą dėtuvę į šerifą. Geriau skamba?
Tavo kūrinyje nesukuriama atmosfera, kuri leistų patikėti, kad tai ką rašai yra taip, kaip turėtų būti. Pagrindinis personažas persismeigia petį, bet jam nekyla jokio klausimo iš kur tas strypas ir kodėl jis čia. Kitas veikėjas plikas tūno prie žvakės, bet tai irgi priimama vos ne kaip norma. Nėra nuostabos, sumišimo, nors, manau, žmogus natūraliai turėtų tai pajausti. Mano komentarai remiasi ne tuo, kas parašyta, o tuo, kaip parašyta. Siaubo kūrinyje yra svarbi atmosfera, kurios bent šioje dalyje nėra. Jei sugebėsi ją išspausti kitose dalyse - valio. Jei ne - ojojoj. Vertinsiu tik tuomet kai pamatysiu antrą dalį ir, tikiuosi, progresą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 20:23
L Lietus
Taip klaidų yra. Dėdė wordas mėgsta koreguoti neatsiklausęs. (skyrybos nesureikšminu, nes nežinau kada ji vartojama, dedu iš nuojautos (palaižau pirštą ir iškeliu, jei vėjas pučia vadinas reikia dėti)). Yra ir žioplų klaidų.
Pasikartosiu neįmanoma parašyti kūrinio, kurį perskaitęs pasakytum "kaip baisu". Nebent skaitytų depresija sergantis žmogus. Žmogaus vaizduotė yra unikali nes ji amortizuoja neigiamas emocijas. Galbūt kol nebuvo kino ir smegenys nebuvo atrofavęsi ir buvo galima šiurpinti rašant.

Kas liečia kūrinį, parašiau, kartą perskaičiau, įdėjau. Negaliu skaityt daugiau kaip du kartus.  Sorry kitaip nemoku. Pykit, nepykit.

Žvakė. "Žvakiu spalva turi tam tikrą įtaką žmogui-kaip ir drabužių, apšvietimo spalva. Žvakės gali buti naudojamos ne tik gydymui, bet ir maldai meditacijai ir magiškais tikslais.
Kai mes uždegame žvakę jos energija sklinda i atmosferą. Ta energija pripildo aurą ir įsiskverbia i kūną. Ir kuo labiau sutelksime dėmesį į šį procesą, tuo bus didesnis efektas." Neišprusę jūs visai, nežinote kaip gydomso sielos. Nesvarbu, kitą kartą kai rašysiu vis po kometarą paliksiu, kas ką reiškia, nes matau tai jūsų silpnoji vieta.

Metalinis strypas. Siūlau nuvažiuot į ligoninę Rusijoje ir pažiūrėt kokios ten palatos... Beje čia ne apie ligoninę kalbama vėliau jei nenumušit noro rašyt išryškinsiu.

Nenuskusti plaukai: pasikartosiu tai ne ligoninė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 20:04
St Sebastianas
Fantastikoje viskas gali būti netikroviška. Tačiau autorius turi įtikinti, kad viskas turi būti taip, kaip yra. Tavo personažas gali ir lubomis vaikščioti ir sidabriniai pinigėliais kakoti, svarbu, kad skaitytojas tikėtų, jog taip ir turi būti. Pavyzdžiui, sukuri priešistorę, kurioje pagrindinis veikėjas sukergiamas su muse ir dėl klaidos skaičiavimuose minta švęstu vandeniu iš kurio grynina ten esantį sidabrą.
Na, gerai, tebūnie tai ne ligoninė. Šiaip patalpos, kuriose piktas mokslininkas atlikinėja linksmus eksperimentus su po ranka pasimaišiusiais žmogeliais. Smegenėles su lazeriu pakepina, akytes mikrobangų krosnelėje pačirškina, o kamerose primontuoja aštrių strypų. Tačiau tekstas neleidžia patikėti, kad taip ir yra. Šiuo atveju trūksta personažo pojūčių, emocijų. Nesukurta atmosfera, kad čia yra kažkokia šizofreniška norma. Taip, kad erdvių tobulėjimui yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 18:42
Valkas
Šiaip būtų visai nieko užuomazga. Pradžia net beveik privertė patikėt, kad gal būt kada nors čia bus siaubo. Bet vėliau - dirbtinio kraujo lašai (suprasčiau, jei pasimovęs ant strypo herojus išsitaškytų detaliai aprašomais gabalais o paskui vėl susirinktų, tik nebe pradine tvarka. O čia... "šilti kraujo lašai pabiro ant šaltų betoninių grindų"... Tfu.), a la beprotis (vis tik daug labiau įtikinamas buvo kraujas) ir dar apeliacija į tamsos baimę... Ne. Tai nevalgoma. Jau nekalbant apie pabaigą.

Užtat darbas raštingas. Dialogai - pusė velnio, yra šiokia tokia istorija (kad ir su šlubuojančia priešistore) bei normalūs antraeiliai veikėjai. Įdėjus darbo, po kelių dalių šviesa tunelio gale garantuotai išryškės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 17:06
Weird Star
Juk autorius parašė vilties teikiantį kūrinį konkursui ("Tarp dviejų prarajų"), kuris tikrai buvo stipresnis už šį - progreso, mielieji, reikia, o ne regreso:) Šlifuoti, šlifuoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 17:02
Weird Star
Skubotas, nelabai raštingas, idėja apsususi. Rašau piktai, nes laiko juk tikrai yra, ir klaidas buvo galima išsitaisyti. Ir idėją palaistyti. Kam išvis dalyvauti, jei sumeti juodraštį?
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 16:11
Aurimaz
Nuuu... ir kam tos lenktynės, jeigu dėl to tiek kokybės paaukojama??? Niekas gi nepasakė "Bum, startas", nereikia niekur bėgt lyg akis išdegus. Visų pirma, elementarios gramatinės klaidos. Vėliau - elementarios logikos klaidos. Jeigu rašai apie kažką, bet nežinai, ką rašai - nustok rašyti , atsidaryk notepadą ir susižymėk savo istorijos vingius, susidėliok akcentus. Jeigu to nepavyksta padaryti - reiškia, istorijos iš viso nėra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 15:42
L Lietus
Čia tik pirma dalis. Ir tikrai neprašysiu, kad ištrintų MT:D

Ir nesuprantu, kodėl fantastikoje viskas turi būti tikroviška?

Beje nerašiau, kad tai ligoninė, nereikia prisgalvoti nebūtų dalykų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 14:57
St Sebastianas
Hmmmmmm... Gal geriau paprašyk, kad eilutę MT:siaubas adminai pratrintų. Blogai ne tai, kad nėra siaubo, bet tai, kad nėra ir įtampos. Tekstukas su šiokiu tokiu bandymu išspausti fantastiką, nors ir jos čia nėra gausu.
Kliuvo:
Kur pataikė žvakė iš karto neaišku. Pagal tai, kad aptemo akys nuo skausmo, galima pamanyti, kad kliuvo kokiai nors pikantiškai vietai... Taip, yra labai jautrių žmonių, tačiau vis dėl to žvakė ir vaškas nesukelia tokio siaubingo skausmo.
Jei tai palata, tai iš kur aštrus strypas? Ir kam jis? Kad tamsoje berėplinėjantys pacientai ant jo pasimautų? O tuomet įjungiamas grindų kaitinimas, strypas pradeda suktis... Štai taip gimsta kepsnys "Ligoninės ypatingasis".
Persidūrimo scena atrodo įdėta tik tam, kad keliais lašais kraujo išspausti kažkokią emociją. Beveik pavyko - pagalvojau, kad rimtesnius pietus reikėjo pavalgyti.:]
Kokia prasmė (išskyrus simbolinę) palikti pacientams žvakę? Degančią? Ar čia logika tokia, kad jei nedega žvakė, reiškia pacientas pasimovė ant strypo - laikas grindų kaitinimą jungti.
Beje, viršutinė galvos dalis, besimėtanti greta ant stalo skamba mažiausiai nerealistiškai. Pirmiausiai paciento, po kurio smegenis knaisiojamasi galva būna įtvirtinama, kad negalėtų jos judinti. Antriausiai niekas nesikapsto niekur, prieš tai nenuskutęs operuojamos vietos apylinkių. Šiuo atveju galva būtų plika plikutėlė. Trečiausiai net Hanibalas Lekteris neleido kraujui taškytis laisvai.
Nepergabenkite su juo viskas bus gerai. tikrai nereikia nieko pergabenti? O gal vis dėl to perkrausčius į kitą palatą būtų geriau.:]
Jei būtum įmetęs kaip paprastą kūrinuką, į kaulus būtum gavęs mažiau... Nors negarantuoju.
Jei kūrinyje yra kažkokie mūsų pasaulio neatitinkantys mūsų pasaulio jie turi būti pateikti taip, kad jų egzistavimas neatrodytų nepateisinamas. Jei jau pjauna galvą virtuviniu peiliu, tam turi būti kažkokia priežastis ar paaiškinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 14:55
Robertas Pikčiūnas
Nežinau ko, bet kažko čia man trūksta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą