Tai tik viena ašara,
Iškritus taip nepaklusniai.
Greit nuvalau, kad šis vakaras, mėnulis, rūkas ir gluosniai
Tau nepasakytų.
Apsimetu, kad viskas man gerai.
Nors vakaras siūlo paguodą,
Siūlo ir siūbuojantys ajerai,
Bet ašara viską išduoda.
Meluoju ne tik tau,
Meluoju vakarui, mėnuliui, ajerams ir rūkui.
Nemeluoju tik tai sau...
Galbūt ir pienės pūkui.
Praeis.
Išauš atėjęs rytas,
Pasimirš išsprūdusi ašara,
Pasimirš ir tavas kvapas,
Taip ilgai minty laikytas.
Tada bus nebegaila nei gluosniui, nei ajerams,
Bus negaila ir man.
Negaila vakarams.
Bus negaila niekam.