Saulės apšviestom kalvom
Vandens nereikia.
Saulės apšvietų kalvų
Gėlynai žėri.
Saulės apšvietų kalvų
Kančia neveikia,
Ir nemato ji
Šėšėlių suteiktos tamsos.
Bet nekaltas tas,
Kuris neturi saulės.
Juk nekaltas tas,
Kad tėvas jo- šešėlis,
Bet visi, kas mato
jį, tas teikia:
kančią, skausmą,
nerimą ir neviltį.
Bet tikėti reikia,
Kad vis tiek galiausiai,
Saulė atsisuks į
tamsią pusę,
Ir šešėlių karaliją
Seną, nugalės
Lyg ąžuolas
Berželį.
Aš tikėsiu, tai ir
Tu tikėki,
Taip geriau
Nei vien tamsoj kentėti,
Aš tikiu,
Kad saulės apšviestom kalvom,
Vaikščiot ir
žėrėt galėsiu.