Ties riba (6)

Uoliai lankė Vytas Ramutę iki trečio kurso vidurio. Buvo keletą kartų atvažiavę ir  į Ramutės namus miestelyje. Susitikimas su tėvais jam paliko gerą įspūdį, o tėvams irgi patiko Vytas, jo motociklas. Labiausiai patiko tai, kad jo tėvas dvarininkas, o pats jaunuolis - būsimas dvaro paveldėtojas, siekia aukštų mokslų akademijoje. Suprantama, valdyti kelis šimtus hektarų, reikia žinių...
Vytui buvo malonu jausti ypatingą tėvų dėmesį, pagarbą jam, matyti puikų dviejų aukštų raudonų plytų namą ir, išpuoštą veidrodžiais bei puikių gėlių vazonais, vaistinę, užimančią didžiulį pirmą aukštą. Laukiamajame prie įėjimo stovėjo didelis iki lubų išsišakojęs fikusas ir priminė egzotiško rojaus kampelį. Visas gražus raudonas pastatas buvo apjuostas geležine, įmantriu kiauraraščiu išlankstytų virbų tvora, kuri negadintų vaizdo net viduryje didmiesčio. Na, o čia tiesiog puošė visą miestelį. Šneiderio triaukštis Vytui nepatiko. Per daug lygus, nuobodus, stačiakampis ir priminė kareivines. Be jokių pagražinimų, netgi be tvoros. Pasiturinčio žydo namas ir tiek, nors sprendžiant iš parduotuvių prie gatvės, žydas galėjo būti labai turtingas.
Tokia artima kaimynystė su Dovydu Vytui kėlė nerimą. Jis pavydėjo, kad jie su Ramute per atostogas gali būti drauge, tačiau, geriau pasvarstęs, raminosi:
- O gal tik ta artima kaimynystė juos ir sieja? Užaugo tame pačiame miestelyje, tame pačiame kieme... Kaimynai, draugai... Gal toks ir tėra ryšys tarp jų?
Jau kuris laikas, kai Vytas artimiau susitikinėja su Ramute, ir nepastebėjo, kad ji labai dažnai prisimintų Dovydą. Paklausta trumpai atsako, nesileidžia į didesnes kalbas apie jį, nematyti nuotraukų nei albume, nei kambaryje. Na, žinoma, kitaip ir būti negali. Negi ji tokia kvaila, kad, būdama tokia graži ir ypatinga mergaitė, prasidėtų su žydu?  Bet vistik, ar pavyks kada sulaukti, kad jį Ramutė pamils taip, kaip jis myli? Savo jausmais Vytas nė kiek neabejoja, bet ką apie jį galvoja Ramutė? Sutinka visada džiugiai, maloniai šypsosi dėkodama už pramogas, apkabinta nesimuisto, nesiveržia iš glėbio, bet santūri, kai jis bučiuoja... Tas jį labiausiai siutina. Jam pikta, kartais norisi spjauti ant visko ir baigti tą beprasmišką flirtą, bet praeina savaitė, jos pasiilgsta ir, sekmadienio sulaukęs, vėl dumia motociklu į miestą.
Vytas nebeprisimena, kada buvo namuose. Laiškuose priekaištauja tėvas ir motina. Paskutiniame laiške tėvai primygtinai reikalauja, kad Vytas atvažiuotų sekmadienį, motinos dienai. Būsią garbingų svečių ir rimtų pokalbių, kuriuose ir jam būtinai reikės dalyvauti.
Nesinorėtų, bet ką padarysi? Atsisakyti negalima ir, sulaukęs šeštadienio, tuojau po paskaitų išvažiavo į namus.
Sekmadienį dvare didžiulė šventė. Išblizginti kambariai, prašmatniai, poniškai padengti stalai. Nuo pat ryto visi išsipustę laukia pasirodant aukštų svečių iš Kauno. Atvažiuoja paskutiniam žodžiui Vyto sesers Birutės sužadėtinis. Ne šiap sau koks, o paties Žemės ūkio ministro Šaltenio sūnus. Kartu su juo - ir pats ministras. Vien jau jų apsilankymas ką reiškia? O dar ta apsilankymo priežastis... Dviguba šventė.
Po iškilmingų pietų visi susirinko į šeimininko kambarį. Pirmiausia buvo nuspręstas vestuvių laikas. Liepos vidurys. Laikas gražus ir visiems atostogų metas. Į bažnyčią eis net su dvidešimčia porų palyda. Plati ir garbinga dvarininko giminė - bus iš ko sudaryti. Kai sustos eilė per visą bažnyčią iki pat durų - įspūdis smalsuoliams nepakartojamas. Mergaitėmis pasirūpins Birutė, o vaikinų atsivežti iš Kauno pažadėjo jaunikis. Pasoga pinigais bus išmokėta vestuvių dieną, o dėl žemės - teko dar ir Vytui pasirašyti porą sutikimo dokumentų.
Po pobūvio svečiai automobiliu išvažiavo tik pavakariais, o paskui juos - ir Vytas motociklu į akademiją. Prieš išvažiuodamas dar perspėjo seserį:
- O man pamergės neieškok. Atvažiuosiu su savo mergaite.
Nesitikėjo.
Ramutė į pamerges eiti griežtai atsisakė. Tas jos atsisakymas buvo paskutinis lašas abejonių taurėje.
- Kaip gi? Juk atvažiuoja atostogų žydas! Gana, baigta, daugiau nebesižeminsiu. Kaip nors išgyvensiu, nepasiusiu. Nesilankysiu daugiau, nematysiu, pakentėsiu, užmiršiu ir nereikės... Ar mažai mergaičių?  Netrukus atostogos. Per atostogas toks įvykis namuose... Bus kur išsiblaškyti, atsipalaiduoti... O toliau - visas gyvenimas prieš akis.