Kvailelė

Sena,
Bedantė,
Sulaužytu stuburu
Stoviu atsirėmusi į saulę
Ir garsiai garsiai juokiuos
Iš dantytų,
Jaunų
Ir tiesiais stuburais
Atsirėmusių į gyvenimą.
Kvatoju taip garsiai ir užkrečiamai,
Kad paukščiukai,
Ką tik iš kiaušinių išsiritę,
Pakyla iš savo lizdų ir skrenda...
Juokiuos iki ašarų,
Kurios, kaip lietus,
Palaisto sužėlusį varputį
Protingųjų  daržuose
Ir numazgoja
Prie prekybos centrų
Stoviniuojančius
Bomžus...

Dėkoju Dievuliui,
Kad dar juoktis galiu,
Nes jau atsibodo
Verkti...