Vudstokas, 69ieji

Gėlių žiedai.
Užmigai tada gėlių žieduose.
Ir tada lijo.
Pro tankų rėtį
Debesys pylė vandenį, vakare nusiprausę.
Lašai vis krito, krito, krito...
O Tu miegojai.
Nepatogiai, bet šiltai.
Veidas Tavo sudėtas
Iš palaimos ir tylaus jautimo,
Papuoštas tais marmuriniais
Mėnulio šviesos lašais.
Aplink mus- vaiduokliai,
Bet geriau fėjomis vadinsiu juos-
Taip jaukiau,
O Tu miegok.
Vudstokas palauks dar mūsų.