Stebint situaciją iš šalies nesubjektyviomis akimis...

Klausimas. Kas tau davė teisę nuspręsti, kaip ką vadinti? E, A, U? Nuo to ir pradėkime.

Žinoma, tokios teisės tau nesuteikė niekas, bet tu juk esi visagalis, kuris visada yra teisus ir gali daryti ką nori. Be abejo - jaunatviškas maksimalizmas. Egocentrikas. Ironija - žodis iš E raidės, su Ernestu turi kažką bendro. Bet dėl keletos dalykų apsirikai. Jei jau taip neapkenti to E, kodėl tą E rašai didžiąją? Jei jau taip jį niekini, kodėl nerašai mažosios e? Vien taip rašydamas tu patvirtini jo, kaip individo egzistavimą, parodai jam menką, bet pagarbą. Tai sakai ta E nieko nereiškia, tik viena raidė? Nemanau. eMail. Numesk raidę e. Kas lieka? Mail. Paprastas, ordinarus paštas, kuris dažnai pasimeta. Pridėkime raidę e - eMail. Ką gauname? Ogi žmonijos nesustabdomo tobulėjimo vaisių - elektroninį paštą. Ta viena raidė, kuri, pasak tavęs, nieko nereiškia, pasirodo reiškia gana daug.

Žinoma, tu teigsi, kad tai civilizacijos kūrinys, kurią tu taip niekini. Juk ji tokia tuščia, žmonės dvasios ubagai. Bet ką veiki atėjęs į mokyklą iš ryto? Ar tik neįsijungi „didingojo“ one. lt (prasidėjusio nuo elektroninio pašto)? Ar tik ten nesirenka tie vaiduokliški žmonių apie kuriuos kalbėjai? Ką veiki tarp jų? Ko tu ten ieškai? Pripažinimo? Draugų? A, taip, juk sakei, kad tavęs ant suoliuko nieks nepastebi. Gal metas padaryti išvadas ir pradėti keistis?

Žinoma, sakysi, kad nenori pavirsti panašiu į tą masę žmonių, ant kurių tu verti purvą. Bet vien pavadindamas Ernestą liliputu parodai, kad nesi kitoks. Esi vienas iš jų. Juk didžioji materialistų dauguma neįgaliuosius vadina invalidais, o mažaūgius - liliputais. Jautiesi stipresnis už jį? Galėtum nuspirti? Būti stipriam ir galingam tai reiškia ne turėti už kitą daugiau jėgų, o mokėti pakelti silpnesnį iki savo aukštumos. Juk tave patį muša tie, kurie prašo cigarečių, kurios po to patampa kancarais apie kuriuos rašei. Beje, tas žodžio kartojimas pasirodė sklindantis iš pasąmonės. Gal bijai to klausimo „Ė, turi parūkyt? „, todėl galvoje jau net negalvojant aidi tas žodis? Grįžtant prie tų mušeikų. Jie taip išreiškia savo pyktį, galbūt juos skriaudė, ignoravo tėvai? Tu taip pat išreiški savo pyktį. Vėlgi, gal metas keistis ir išmokti tvardyti pyktį?

Banaliosios Bavarijos žodžiais tau „Jūra iki kelių, dangus lig pažastų“. Vis dėlto net ta neideali civilizacija ir popkultūra pasako kažką teisingo. Įveik savo išdidumą ir pyktį. Išdidumas niekur neveda. V. Gėtės „Faustas“ išminties knyga rašyta tiek metų teigia „Prieš protą galva lenkiu, prieš nuoširdumą klaupiuosi“. Jei neklausysi manęs, paprasto žmogaus, gal paklausysi to, ką tu vadini kitokiu (V. Gėtės) ir prarysi savo išdidumą. Atsargiai - nepasprink! Tokį didelį kasnį vienu kartu sunku praryti, teks pakramtyt. Nepasiduok sukramtęs pusę.

Jei neužtenka V. Gėtės, imkime Bibliją. Taip, taip, aš dievu taip pat netikiu. Bet Biblija ne apie dievą. Tai gyvenimo išminties knyga. Ją rašė žydai, o jie protingi. Kodėl? Sugebėjo įtikinti pusę (jei nedaugiau) pasaulio patikėti tuo, ko nėra (dievu). Nelengvas uždavinys. Taigi, Biblija. Jei E tau tvojo per žandą, atsuk kitą.

Sėkmės kramtant!