Tu šoki pagal savo mėgiamą dainą,
Visas jėgas atiduodi, Tau jų negaila.
Nors jau vandenynai Tau žliaugia per kaktą,
Tu iš paskutinių vis taikai į taktą,
-
Jauti, kad nei kojos nei rankos jau nebeklauso,
Bet Tau nusispjaut, Tau reik daugiau garso.
Galiausiai nugriūni ant žemės išsekęs,
Iš didelės laimės gyvybės netekęs.