Tėvyne

Myliu tave - tėvynės slieką,

Priglaustą žemių raudonų,

Katrų pasėmus saują, lieka

Senolių pėdos sunkios ant delnų.



Myliu tave, berželį baltą,

Papuoštą įpjovų juodų juodų,

Lyg nuplaktą žemaitį - Baltą,

Kuriam tikėjimą įbruko su kardu.



Myliu tave, dulkėtą kelią,

Daugybę mačiusį dienų,

Kasmet pražilęs, kojas gelsi,

Kol bus, kas eis, nesensi tu.



Myliu tave, mergaite sodžiaus,

Nepaprastai žalių akių,

Net šilas tau pavydi grožio,

Širdies stiprios, kurioj ramu.



Myliu tave, močiutės daina,

Iš lūpų lūposna, kad tik skambėtų,

Varge, džiaugsme, kartu ji eina,

Per saulės kaitrą ir per lietų.



Myliu tave, tėvynės vaiką,

Kuriam mylėt nebanalu,

Ir nors jau pasikeitęs laikas,

Tikiu, kad paprasta - taip pat gražu.